ScanpixGrįžti namo daugeliui kol kas neįmanoma.
2020 m., nepaisant visą pasaulį apėmusios pandemijos, 82,4 mln. žmonių buvo priversti palikti namus dėl užsitęsusio smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo. Kaip teigiama Jungtinių Tautų pabėgėlių vyriausiojo komisaro (UNHCR) metinėje Pasaulinių tendencijų ataskaitoje, koronavirusui užvėrus sienas apie 1,5 mln. žmonių negalėjo ištrūkti iš konfliktų ar žmogaus teises paminančių režimų gniaužtų.
Penkios pagrindinės valstybės, iš kurių bėga ir užsienyje prieglobsčio prašo daugiausia asmenų (68 proc. visų pasaulio pabėgėlių), išlieka tos pačios. Pirmoje vietoje – jau dešimtmetį pilietinį karą kovojanti Sirija (6,7 mln. pabėgėlių), antroje – kvestionuojamo prezidento Nicolás Maduro valdoma Venesuela (4 mln.), trečioje – Talibano ir vietos karinių pajėgų konflikto kamuojamas Afganistanas (2,6 mln.), ketvirtoje – vietos grupuočių nepasidalijamas Pietų Sudanas (2,2 mln.), penktoje – karinės chuntos priespaudoje atsidūręs Mianmaras (1,1 mln.).
Nederėtų pamiršti ir tokių įsisenėjusias krizes išgyvenančių valstybių kaip Jemenas, Libanas, Somalis, Demokratinė Kongo Respublika ar visas Sahelio regionas ir Palestina. 2020 m. sąrašą papildė ir nauji pavadinimai: Etiopija, kur pernai suvešėjo konfliktas Tigrėjuje, Mozambikas, kur siautėja nekontroliuojamos ginkluotos gaujos, ir Kalnų Karabachas, kurio nepasidalijo Armėnija ir Azerbaidžanas.
