Savanoriška veikla užsienyje pirmiausia atrodo kaip įdomus būdas pažinti naują aplinką. Bet ši patirtis gali duoti kur kas daugiau.
Tarptautinės savanorystės pradžią žymi 1920 m. susibūrusi žmonių iš skirtingų Europos šalių grupė, kuri siekė atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautus namus. Tuo metu tikėta, kad kilni veikla turėtų skatinti taiką.
Prieš šimtmetį užgimusi idėja neliko pamiršta. Maždaug prieš du dešimtmečius sukurta Europos savanorių tarnybos (EST) programa, siūlanti finansinę paramą projektams ES šalyse įgyvendinti. Šio tūkstantmečio pradžioje Europos Taryba priėmė konvenciją dėl tarptautinės ilgalaikės jaunų žmonių savanoriškos tarnybos skatinimo.
Tarptautinė savanorystė jaunimui patraukli, nes sudaro galimybes keliauti ir pamatyti, koks gyvenimas verda kitose šalyse. Svetur mokomasi ne tik iš savo veiklos, bet ir iš naujos aplinkos. Susipažįstama su vietos kultūra, užmezgama pažinčių su tenykščiais gyventojais ir dažnai geriau išmokstama užsienio kalba.
Savanorišką veiklą užsienyje siūlančios programos suteikia progą prisidėti prie daugybės projektų visame pasaulyje. Žmonės gali rinktis įvairias veiklas: socialines, kultūrines ar švietimo, taip pat pagelbėti sporto renginiuose, gamtos apsaugos ir gyvūnų globos organizacijose, ūkiuose ar net internetu.
Plačios galimybės
Organizacijų siūlomi projektai apima kone visus žemynus: nuo kovos su AIDS Afrikoje iki pagalbos tobulinti Kinijos interneto svetaines, nuo vandens telkinių saugojimo Madagaskare iki Jungtinių Tautų taikos misijų konfliktiniuose regionuose.
Viena populiariausių sričių – socialiniai projektai. Tad tenka bendrauti su žmonėmis, kurie susiduria su įvairiais sunkumais. Tai darbas su vaikais, ribotų galimybių jaunuoliais ar mažumomis, taip pat senelių namuose ar pagalba neįgaliesiems. Aplinkosaugos projektų tikslas yra padėti žmonėms suvokti būtinybę saugoti gamtą. Edukacinė sritis apima jaunimo informavimą, pilietiškumo skatinimą ir neformalųjį ugdymą.
Lietuvoje populiariausia programa – EST. Joje gali dalyvauti 17–30 metų žmonės. Pasak Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros EST projektų koordinatorės Viktorijos Malinauskienės, ši programa atvira visiems: „Vieninteliai ir aiškūs rėmai tėra amžius ir tinkama būsimojo savanorio motyvacija. Čia gali dalyvauti visi, nesvarbu, ar jie įgiję išsilavinimą, ar studijuoja, taip pat neįgalieji.“
Savanorystė yra šansas ištrūkti iš savo kasdienybės ir komforto zonos.
Ši programa sudaro galimybes vykti į visas ES šalis ir partneres. Savanoriai keliauja ir į tokias valstybes kaip Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ar Turkija.
EST yra ir mokymosi programa – jaunas žmogus neformaliai ugdosi įsitraukdamas į įvairias veiklas. Kadangi Europos Komisija skatina daugiakalbystę, išvykusiems savanoriams suteikiama galimybė lankyti kalbos kursus.
Ši programa paneigia mitą, kad tarptautinė savanorystė yra brangi. EST dalyviui sumokama už apgyvendinimą, maitinimą, užtikrinamas draudimas, skiriama lėšų vietos transportui ir kišenpinigiams.
Bet įgijus teisių, atsiranda ir pareigų. Žmogus turi įsipareigoti ne tik išvažiuoti į kitą šalį, bet ir skirti savo laiko savanorystei nuo dviejų mėnesių iki metų. „Jaunimas pasirinktoje organizacijoje turi vykdyti įvairias veiklas visą darbo savaitę, nuo 6 iki 8 valandų per dieną, priklausomai nuo valstybės“, – sakė V. Malinauskienė.
Nauji įgūdžiai
Vienas didžiausių iššūkių organizacijoms yra dideli savanorių lūkesčiai. Jauni žmonės, įkvėpti altruistinių idėjų, mano galintys pakeisti pasaulį. Kiti tikisi, kad nereikės sunkiai dirbti. Organizatoriai teikia informaciją ir siūlo mokymus, kuriuose būsimieji savanoriai supažindinami su idėja, laukiamu darbu, tikrinama jų motyvacija.
Šiems įsipareigojimams kontroliuoti sukurtas palaikymo tinklas. Į pasirinktą valstybę atvykusį savanorį pasitinka priimančioji organizacija, paskiria globėją ir kuratorių. Šie žmonės atsakingi ne tik už darbo aplinką, bet ir už savanorio mokymąsi.
„Jei žiūrėtume kaip į svarstykles, vienoje pusėje būtų savanoriška tarnyba, kai savo veikla ir darbu atneši naudą, o kitoje – mokymasis, nes programos dalyvis turi lavinti įgūdžius, kurie bus reikalingi darbo rinkoje. Idealus variantas, kai šios svarstyklės išlaiko pusiausvyrą“, – teigė V. Malinauskienė.
Kilni veikla jaunam žmogui gali suteikti bendrųjų įgūdžių, tokių kaip komandinis darbas ar disciplina. Renginyje „Savanorystė – kelias į sėkmingą karjerą?“ kalbėjusi „Barclays“ Technologijų centro projektų vadovė Skaistė Staškutė tiki, kad savanoriavimas suteikia įvairios patirties ir padidina darbo efektyvumą, pasitenkinimą. „Ar savanorystės patirtį įrašyčiau į savo gyvenimo aprašymą? Be abejo!“ – šios tarnybos naudingumu nedvejojo S. Staškutė.
Pakeičia požiūrį
„Įprasta diena buvo retenybė. Viskas vyko dinamiškai – kiekvieną kartą nutikdavo kas nors naujo. Planai keitėsi kas kelias minutes, tačiau sugebėjome įveikti kliūtis“, – įspūdžiais dalijosi Lukas Jankūnas, neseniai grįžęs iš Kroatijos, kur savanorišką tarnybą atliko Kuterevo meškų prieglaudoje.
Būtent savarankiškumas ir lankstumas yra dažniausiai savanorių įvardijamos savybės, kurias jie įgijo ar ištobulino užsienio šalyje. „Tai yra šansas ištrūkti iš savo kasdienybės ir komforto zonos. Tuomet atsiranda galimybių imtis naujų dalykų, praplečiamas akiratis ir jautiesi kaip Alisa Stebuklų šalyje“, – mintimis dalijosi Neringa Kurapkaitienė, savanorė ir knygos „Būk savanoris – keisk pasaulį!“ autorė.
L. Jankūnas pasakojo, kad vos baigęs dvyliktą klasę išvykęs ne tik išmoko skaniai gaminti, tačiau įgijo organizacinių gebėjimų, įgudo planuoti savo laiką ir dirbti su didele žmonių grupe. Jis taip pat patobulino anglų kalbos žinias ir pramoko kroatiškai. Jis tiki, kad savanorystė gali būti sėkmingos karjeros pradžia.
„Dabar žinau, ką norėčiau veikti gyvenime, kurią studijų kryptį rinktis. Esu labiau motyvuotas mokytis. Taip pat neabejotinai noriu toliau užsiimti savanoriška veikla tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – apibendrino jis.
Teigiama, kad tokiuose projektuose dalyvavę asmenys pakeičia mąstymo kryptį, jiems kyla noras kuo daugiau pažinti. „Savanorystė kitose šalyse dažniausiai paveikia žmones ir jie tampa jautresni bendruomenės poreikiams, nori keisti savo aplinką, labiau įsitraukia į vietos iniciatyvas ir organizacijų veiklą. Dalyviai tampa tolerantiškesni kitoms kultūroms ir rasėms“, – sakė EST asociacijos SALTES valdybos prezidentė Akvilė Budreckytė.
Šiuo metu iš Lietuvos išvyksta apie 140 savanorių per metus. Populiariausios šalys yra Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Į šias valstybes ne tik dažniausiai važiuoja mūsų tautiečiai, tačiau ir iš jų sulaukiama didžiausio atvykstančių savanorių skaičiaus.
Gruodžio 5-ą buvo minima Tarptautinė savanorystės diena. Dar yra ką nuveikti, siekiant išpopuliarinti tokią kilnią idėją. V. Malinauskienės teigimu, jauniems žmonėms vis dar trūksta informacijos apie teikiamas galimybes, jie bijo įsipareigoti ir dažnai nesuvokia savanoriškos veiklos naudos.
