Jauniausiais pasaulyje visų laikų užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurz’as žingsnis po žingsnio tampa kintančios Austrijos politinės sistemos simboliu.

24-erių jis tapo integracijos sekretoriumi, po dviejų metų buvo išrinktas į Austrijos parlamentą didžiausiu tiesioginių balsų skaičiumi ir tapo jauniausiu užsienio reikalų ministru pasaulio istorijoje. Šių metų gegužės mėnesį jis tapo vienos didžiausių šalies partijų – Austrijos žmonių partijos (ÖVP) – vadovu ir pasitraukė iš valdančiosios koalicijos su Austrijos Socialdemokratų partija.

Klausiama, kaip šis „pienburnis“, politinę karjerą pradėjęs „vaikų darželyje“ – ÖVP partijos jaunimo organizacijoje, gali brėžti strateginę valstybės užsienio politiką ir kalbėti Austrijos piliečių, jos elito vardu.

Dar neseniai iš jo buvo juokiamasi dėl jauno amžiaus, reikalaujama parodyti studijų, kurias jis metė tapęs integracijos sekretoriumi, baigimo diplomą. Klausiama, kaip šis „pienburnis“, politinę karjerą pradėjęs „vaikų darželyje“ – ÖVP partijos jaunimo organizacijoje, gali brėžti strateginę valstybės užsienio politiką ir kalbėti Austrijos piliečių, jos elito vardu. Šiandien S. Kurz‘as yra laikomas „svajonių žentu“, „mesiju“ savo šalininkams bei „mažuoju diktatoriumi“ savo priešininkams. Žurnalas „Politico“ jį įtraukė į 2017 metais didžiausią įtaką pasaulio politikai turėsiančių žmonių sąrašą. Po šių metų spalio mėnesį rengiamų išankstinių parlamento rinkimų jam prognozuojama Austrijos ministro pirmininko kėdė.

Šviežio vėjo gūsis

Didžiausią populiarumą S. Kurz‘as įgijo 2016 metų pradžioje, kai ėmėsi iniciatyvos pabėgėlių krizei Europoje spręsti. Jo pasirinktos priemonės nesulaukė didelio tarptautinės bendruomenės palaikymo, buvo sutiktos labiau kaip oponuojančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „atvirų sienų“ politikai. Tačiau Austrijoje – pasižyminčioje dosniausia gerovės valstybės sistema, kuria siekia pasinaudoti vis daugiau žemos kvalifikacijos migrantų – buvo priimtos su dideliu prielankumu.

Viešai jis užsibrėžė sumažinti mokesčių ir įmokų tarifą nuo dabartinių 43 proc. bent iki 40 proc., bei valstybes išlaidas 12 milijardų eurų per metus.

Šio mėnesio pradžioje S. Kurz‘as paskelbė tikslus kelti šalies ekonomiką, skatinant investicijas ir darbo vietų kūrimą. Viešai jis užsibrėžė sumažinti mokesčių ir įmokų tarifą nuo dabartinių 43 proc. bent iki 40 proc., bei valstybes išlaidas 12 milijardų eurų per metus. Tai esą leistų pritraukti užsienio investuotojus ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

Austriškai kalbantis E. Macronas

S. Kurz‘as pasiryžęs sudrebinti šimtmečius gyvuojančią Austrijos partijų infrastruktūrą. Istorinė situacija lėmė tai, jog tiek Austrijos žmonių partija, tiek socialdemokratai yra korporacines bendruomenes primenančios organizacijos. Jų tikslas yra ne tik atstovauti narius bei jų interesus, bet ir sukurti kuo platesnį jų ir juos vienijančių ne politinių organizacijų tinklą, veikiantį pagal sankcijų ir paskatų sistemą.

Jis reikalavo transformuoti partijos sąrašą, įtraukti nepriklausomus kandidatus, suteikti galimybę apeiti partijos vadovybę bei interesų grupes ir suteikti jam autonomiją formuojant partijos politiką.

Pasitraukimas iš koalicijos su šimtametę partnerystę menančia Socialdemokratų partija, lėmė poreikį surengti pirmalaikius Austrijos parlamento rinkimus. Buvusiam partijos pirmininkui Reinholdui Mitterlehneriui užleidus vietą, S. Kurz‘as sutiko užimti postą tik partijos delegatams palaikius jo siūlymus. Jis reikalavo transformuoti partijos sąrašą, įtraukti nepriklausomus kandidatus, suteikti galimybę apeiti partijos vadovybę bei interesų grupes ir suteikti jam autonomiją formuojant partijos politiką. Jis tikisi, jog pokyčių pavyks pasiekti ne kapojant galvas partijos lyderiams, o iš esmės atnaujinant partijos struktūrą. Vieni apžvalgininkai tokius sprendimus lygina su neseniai išrinkto Prancūzijos prezidento Emmanuellio Macrono siekiais. Jo tik šiek tiek daugiau nei metus gyvuojančio judėjimo „Pirmyn!“ (En Marche!) sąrašuose – ne tik nepriklausomi kandidatai, bet ir lyčių lygybė bei iš kitų partijų perbėgę politikai.

Viena vertus, jis atnaujina partiją ir tikisi pakeisti Austrijos politinę sistemą, kita vertus, senos struktūros rėmuose jis kuria naują judėjimą.

Kiti sako, kad tai, ką bando padaryti S. Kurz‘as, yra unikalus reiškinys. Viena vertus, jis atnaujina partiją ir tikisi pakeisti Austrijos politinę sistemą, kita vertus, senos struktūros rėmuose jis kuria naują judėjimą. Jo sėkmę parodys jau spalio mėnesį vyksiantys rinkimai.

Karalius mirė, tegyvuoja karalius

Artėjantys parlamento rinkimai bus puiki proga S. Kurz‘ui įrodyti savo vertę. Prognozuojama, jog rinkimuose ietis surems S. Kurz‘as ir socialdemokratų lyderis Christianas Kern‘as, o tai, kurio vedamos partijos pasirodys geriau, lems valdančiosios daugumos struktūrą.

Artėjantys parlamento rinkimai bus puiki proga S. Kurz‘ui įrodyti savo vertę.

Abejoms partijoms tai bus puiki proga susigrąžinti po Austrijos prezidento rinkimų prarastas pozicijas, kuomet nei vienas iš dviejų didžiausių partijų kandidatų nepasiekė antrojo turo, o šalies vadovu tapo Žaliųjų partijos atstovas Alexander Van der Bellen‘as. Vieni tikisi, kad šalį ir toliau valdys didžioji koalicija, pasižyminti stabilumu ir gebėjimu rasti konsensusą. Kita visuomenės dalis sako, kad ilgametis konservatorių ir socialdemokratų partijų bendras valdymas sudarė sąlygas populistinei laikomai Austrijos laisvės partijai iškilti, sukūrė patronažo ir klientelizmo santykius.

Jaunuolis su politine uosle

Karts nuo karto sulaukiantis kritikos dėl jaunystės ar jos klaidų, S. Kurz‘as negali būti vadinamas politikos naujoku. Apžvalgininkų teigimu, viešojoje erdvėje atviro piliečių atstovo įvaizdį formuojantis užsienio reikalų ministras, yra tikras politikos užkulisių žaidėjas.

Pasitraukimas iš ilgametės koalicijos su socialdemokratais yra jo „egocentrišką asmenybę“ patenkinantis ėjimas.

Manoma, kad pasitraukimas iš ilgametės koalicijos su socialdemokratais, likus metams iki rinkimų, yra jo „egocentrišką asmenybę“ patenkinantis ėjimas. Esą toks žingsnis padės išlaikyti nuolat augantį populiarumą ir pirmalaikiuose rinkimuose ištempti partiją. Visgi jo asmenybė kelia vieną didelį, politikams svarbų klausimą: kaip reikėtų apibrėžti ideologiją, kuria jis remiasi? Į jį atsakius, būtų nuraminti svarstymai, kokią vidaus ir nacionalinę politiką S. Kurz‘as yra pasiryžęs vykdyti, kuri politinio spektro pusė jam vis dėl to yra artimesnė, koks jo santykis su populizmu. Austrijos užsienio reikalų ministras nėra linkęs atskleisti, kokia politine mintimi jis remiasi. Apžvalgininkai pastebi, jog nėra jokių garantijų, kad jis neprisiims konservatoriškesnių, radikalios dešinės pozicijų ir klausia, ar sveikinimas už Šengeno zonos sienų apsaugą Vengrijos ministrui pirmininkui buvo tik vienkartinis solidarumo parodymas.