FotobankasPremjero sudaryta darbo grupė siūlo paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti Gedimino prospekte Vilniuje, šalia buvusio centrinio knygyno.
Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.
„1918 metais šiandieninio pastato ir jo prieigų palei Gedimino prospektą vietoje stovėjusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybes Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, – teigiama darbo grupės vadovo rašte Vyriausybės kanceliarijai.
Darbo grupės siūlymą kitą savaitę planuojama pristatyti Vyriausybei.
D. Matulionis BNS tvirtino, kad paminklą A. Smetonai siūloma statyti dviem etapais – šiemet surengti jo idėjos konkursą, o kitąmet užsiimti statyba. „Turime tikslą 2021-aisiais turėti paminklą. Mes nediktuojame sąlygų, koks tas paminklas turėtų būti, tai turėtų būti menininkų pasiūlymai“, – sakė D. Matulionis.
Darbo grupė siūlo, kad paminklas turi atspindėti A. Smetonos asmenybę ir jo veiklą vientisai, apimant visus jo veiklos laikotarpius bei poelgius: „Kaip intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už Lietuvos teritorinį vientisumą, taip pat tolerantišką Lietuvos tautinėms mažumoms, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos prezidentą, autokratą, kritikavusį abu totalitarinius režimus (įsitikinusį antikomunistą, nepakantų nacistinei politikai ir jos keliamai grėsmei), bet kartu ir kaip tragišką asmenybę“.
Į konkurso sąlygas siūloma įtraukti ir paminklo prieigų sutvarkymą. „Pageidautina atskleisti aikštės, tiesiogiai susijusios su modernios Lietuvos valstybės kūrimu 1918 metais, istorinį kontekstą“, – teigia darbo grupė.
Jos skaičiavimu, visi darbai neturėtų kainuoti brangiau nei 250 tūkst. eurų.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
