Nors Rusija praneša, kad atitraukia pajėgas nuo Ukrainos pasienio, Vakarai neskuba tuo patikėti, nes panašių nepasitvirtinusių pranešimų buvo ir anksčiau. Kartu JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith teigė, kad prašymas pasiųsti papildomas JAV pajėgas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis – vis dar ant stalo.
„Jungtinės Valstijos per pastarąsias savaites pasiuntė iš viso maždaug 5 tūkst. karių į Vidurio ir Rytų Europą tiek iš Vokietijos į Rumuniją, tiek iš JAV į Lenkiją bei Vokietiją. Mes taip pat 8,5 tūkst. karių priskyrėme NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir jiems dabar paskelbta aukštesnė parengtis. Ar Jungtinės Valstijos imsis papildomų žingsnių – neturiu dėl to detalios informacijos. Tačiau nemanau, kad šiuo metu kažkas tiki, jog klausimas įšaldytas. Mes ir toliau vertinsime, tęsime Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų stebėjimą bei nuspręsime, ar papildomos pajėgos gali būti reikalingos“, – į IQ klausimą, ar Vašingtonas svarsto papildomų pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse, antradienio nuotolinėje spaudos konferencijoje Briuselyje atsakė JAV ambasadorė prie NATO J. Smith.
Prieš tai ji paminėjo, kad kol kas nėra patvirtinimo, jog Rusija išties atitraukia dalinius nuo Ukrainos pasienio, bei atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje vis dar vyksta karinės pratybos, kuriose dalyvauja apie 30 tūkst. rusų karių.
Būtent ši tema turėtų būti pagrindinė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir kitų dviejų Baltijos šalių vadovų susitikime su JAV viceprezidente Kamala Harris, kuris turėtų įvykti penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.
Rusijai sutraukus per 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje, Lietuva ir kitos Baltijos šalys ne kartą prašė Vašingtono papildomų pajėgų dislokavimo. Būtent ši tema turėtų būti pagrindinė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir kitų dviejų Baltijos šalių vadovų susitikime su JAV viceprezidente Kamala Harris, kuris turėtų įvykti penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje. Taip pat netrukus po NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje trečiadienį–ketvirtadienį į Vilnių turėtų atvykti JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia besirotuojančios JAV pajėgos ir Vilnius tikisi, kad jų sustiprinimas prisidės prie Rusijos atgrasymo. Vis dėlto atgrasymo pagrindą sudaro NATO priešakinių pajėgų batalionas. Jam vadovaujanti Vokietija į Lietuvą jau siunčia papildomus 350 karių, Norvegija – 60 karių, Danija sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, nedidelę grupę karių Lietuvoje dislokuos ir Jungtinė Karalystė.