Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, sausio 27 d.


KLAIPĖDOS UOSTAS
Pareigose likęs A. Latakas: jaučiuosi kaip sveikas žmogus po profilaktinio patikrinimo
BNS
BNS foto
Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui antradienį pareiškus, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali likti pareigose, uosto vadovas sako, kad jo laukia daug darbo, o toliau dirbti kartu su ministru nemato jokių trukdžių.

„Šiandien jaučiuosi neblogai, kaip sveikas žmogus, kuris nuėjo profilaktiniam patikrinimui – jis eina su tam tikru nerimu, o kai iš daktaro išeina gavęs atsakymą, kad viskas gerai, tai jautiesi labai gerai. Aš panašiai jaučiuosi“, – interviu BNS antradienį sakė A. Latakas.

Jis tvirtino žadantis atsižvelgti įį pastabas dėl uosto valdybos pastabų, susijusių su tarpusavio komunikacija.

– Kaip vertinate ministro sprendimą, ar tokio ir tikėjotės?

– Vertinu teigiamai. Kitokio vertinimo ir negaliu turėti. Manau, kad ministras pasvėrė visas aplinkybes ir priėmė sprendimą, kuriuo aš džiaugiuosi.

– Kokių pamokų išmokote šioje situacijoje – juk ir uosto valdyba jums buvo išsakiusi pastabų dėl komunikacijos, netinkamo ar ne visada išsamaus informavimo.

– Su valdyba turėjome mano tema du posėdžius ir jie išsakė mintį, kad visgi tos informacijos jiems reikėjo daugiau, kad mūsų komunikavimas galėtų būti nuoširdesnis. Aš tai girdžiu, matyt, reikės šioje vietoje ieškoti sprendimų, kad valdyba būtų labiau patenkinta komunikavimu.

Aišku, aš negaliu pasakyti valdybai to, ko nežinau. Šiuo atveju jie turėjo didžiausią pretenziją, kad jie sužinojo per vėlai (dėl tranzito tęstinumo po gruodžio 8 dienos – BNS). Mano tikra žinia buvo tada, kai buvo aišku, kad šis krovinys nebus sustabdytas prie sienos ir važiuos į uostą. Indikacijų buvo, kada mes girdėjome gruodžio 3 dieną to paties OFAC sprendimą, jog sankcijų „Belaruskaja kalinaja kompanija“ įsigaliojimo laikas atidedamas iki balandžio 1 dienos. Jausti galėjome, bet labai aiškiai nežinojome.

– Uosto valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas praėjusį penktadienį sakė, kad uosto vadovybė, turėdama svarbią informaciją, kuri galėjo turėti įtakos jos veiklai, turėjo būti proaktyvi.

– Jeigu eiti į formalumus, tai taisyklės yra nustatytos, kada privalome valdybą informuoti, kada tai daroma pasirinktinai. Matyt, kiekvienos įmonės santykis su valdyba turėtų būti maksimalus, tada vienai pusei paprasčiau priimti sprendimus, kai informaciją turi, o kitai bent jau atsiremti į kažką svarbu – atsiklaust ir gauti kitokią nuomonę nei įmonės. Beje, mes esame valstybinė įmonė, kur valdyba turi šiek tiek kitokius įgaliojimus nei akcinė bendrovė, bet vis tiek reikia dalintis informacija.

– Ar iki gruodžio jūs su valdyba kalbėjotės apie sankcijas – ką daryti, kokia bus padėtis?

– Buvo tas klausimas paliečiamas – plačiau, siauriau analizuojama, kas galėtų būti, bet visi tuo laikotarpiu nežinomybėje buvo, nes nežinojo, kaip iš tikrųjų čia bus – ar tos sankcijos suveiks, ar nesuveiks, ar bus pasikeitimų.

Kaip suprantu, sankcijos yra ne tam, kad kažką baigtų, jos iškeliamos, kad pašalintų priežastį, dėl kurių jos atsirado, ir svarbiausia, kad sankcionuojama pusė imtųsi priemonių tas priežastis pašalinti. Todėl, kai atidedamos sankcijos kažkuriam laikotarpiui, labai sunku pasakyti, kas gali įvykti: galbūt bus sąlygos tenkinamos pilnai, iš dalies, gal skelbiamas jų tam tikras sustabdymas. Mes kiekviename valdybos posėdyje tas temas paliesdavome, bet sprendimų nepriimdavome.

– Kaip jūs komunikuojate su Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijomis dabar? Gal yra sukurta bendra koordinavimo grupė, kur dalyvautų ir geležinkeliai, ir uostas, ir ministerijos? Ar esate į šį procesą įtraukti, ar palikti nežinomybėje?

Mes komunikuojame ir su ministerija, ir su ministru tuo klausimu. Mano galva, matyt, turėtų būti priimta bendra pozicija direktyvų, įstatymų, nutarimų pavidalu, kuri tiesiog visoms įmonėms nepaliktų kažkokios didelės laisvės elgtis kaip jos nori. Mes esame ūkiniai subjektai ir privalome dirbti pagal įstatymus. Priešingu atveju bus klaidos, kurios išsivers į didžiulę finansinę atsakomybę.

– Ministras M. Skuodis sako, kad iš jūsų laukia skubių sprendimų ir pasiūlymų, kaip diversifikuoti veiklą, krovinius, strateginių planų, veiksmų. Ar jūs turite juos?

– Mes turime savo strateginius veiklos planus, kitiems metams tokiame plane buvom numatę, kad dalis krovinių tikrai mažės, tą situaciją analizavom, be to, kroviniai Klaipėdos uoste labai diversifikuoti. Tai vienas iš uosto privalumų, kad vienam kroviniui nutrūkus kitos kompanijos gana normaliai veiks, bet kalbant apie kalį, kur yra esmė – jis sudaro labai didelę dalį, ir, matyt, labai greitai atstatyti tokį kiekį būtų labai sudėtinga.

– M. Skuodis sako, kad uoste turėtų atsirasti ir gamyba, ne tik krova. Ar tai susiję su būsimu vėjo parku Baltijos jūroje?

– Taip, ir šiandien Klaipėdos uostas išsiskiria tuo, kad jame yra dvi laivų statybos įmonės ir viena remonto, kurių veikla su krova mažai susijusi, ir tos įmonės generuoja milžinišką socialinę naudą ir sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Kitas svarbus dalykas, ir mūsų pastangos dedamos, kad Klaipėda būtų atraminis uostas jūrinių vėjo parkų statybai.

Šiandien visų uostų pajėgumas matuojamas pakrautom tonom, bet tai nėra visiškai teisinga, nes kitos veiklos sukuria vertę ne per tonas, o per gamybą ir ta grąža labai didelė. Ir aš sau tokį tikslą keliu, kad uostas turi įsijungti į visą vėjo jėgainių sistemą ir dalyvauti tame.

– Ministras, be to, šiandien pabrėžė, kad per kitus metus reikės pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę ir 2023 sausio pradžioje ji jau turi turėti kitą statusą. Paprastai tokių pertvarkų metu keičiamas ir vadovas. Bet jūsų kadencija dar nebus pasibaigusi tuo metu.

– Taip, ji dar nebus pasibaigusi, bet jūs man vėl užduodat klausimą – lyg ir viskas išsisprendė teigiamai, ir vėl gaunu neigiamybę. Reiškia, toks mano likimas. Palaukime to laiko.

– Kaip jūs jaučiatės po to, kai M. Skuodis vieną dieną pareišia, kad neįsivaizduoja su jumis bendro darbo, o kitą, kad palieka poste?

– Šiandien jaučiuosi neblogai, kaip sveikas žmogus, kuris nuėjo profilaktiniam patikrinimui – jis eina su tam tikru nerimu, o kai iš daktaro išeina gavęs atsakymą, kad viskas gerai, tai jautiesi labai gerai. Aš panašiai jaučiuosi.

Ateitis toli, mes kitais metais turime padaryti tikrai labai daug darbo, daug dalykų reikia padaryti iki tos akcinės bendrovės ir kai sueis tas teriminas, bus aiškiau, ir kaip atrodys visa struktūra.

– Tai su ministru M. Skuodžiu jūs nematome problemų toliau dirbti?

– Ne, tikrai nematau problemų, mes neturėjome jokių konfliktų, nebuvau sulaukęs jokių pastabų dėl savo darbo. Aš suprantu, kad aplinka tokia, kad iš karto galima įvairiai pasakyti, ir mums visiems gyvenime, ir darbe taip būna. Bet galiausiai viskas susidėlioja į savo vietas, Aš nematau problemų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 21 16:49
Spausdinti