Andrius Ufartas/ELTALietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) vadovas, sociologas Boguslavas Gruževskis perspėja šalies pareigūnus apie jų bendruomenės senėjimo problemą. Anot jo, tai rodo LSMC surinkti duomenis – pavyzdžiui, Lietuvos policijoje beveik trečdalis pareigūnų šiuo metu turi galimybę išeiti į pensiją.
Apie šias ir kitas pareigūnų, tai yra policininkų, ugniagesių gelbėtojų ir pasieniečių, problemas, jiems kylančius iššūkius B. Gruževskis kalbėjo antradienį Vilniuje Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo surengtoje konferencijoje „Pareigūno profesijos patrauklumas“.
Sociologo teigimu, pareigūnų profesijos patrauklumui, jų darbui visoje Europos Sąjungoje didžiausią įtaką daro tokie veiksniai kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, gyventojų senėjimas, jaunų žmonių, kurie nesiekia kvalifikacijos, išsilavinimo įgijimo, skaičiaus didėjimas.
„Mums trūksta darbo jėgos, pareigūnų, bet yra šimtai tūkstančių, sėdinčių ant mūsų biudžeto. Kas yra? Kodėl taip? Jaunimas baigia mokyklas, bet nesiekia išsilavinimo, profesijos. Tai daro didžiulę įtaką pareigūnų bendruomenei“, – įžvalgomis dalijosi B. Gruževskis.
Mokslininkas, kalbėdamas apie pareigūnų senėjimo problemą, ragino atkreipti dėmesį į LSMC surinktą statistiką. Pasak B. Gruževskio, skaičiai rodo, jog policijoje išeiti į pensiją, 2023 m. pradžios duomenimis, gali 32,5 proc. pareigūnų, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) – 26,2 proc., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) – 17,5 proc.
Taip pat vienu iš veiksnių, darančių įtaką pareigūnų darbui, sociologas įvardijo ir visoje Europoje augančią socialinę nelygybę.
„Nelygybė pastaruoju metu augo ir labiausiai pažengusiose demokratiškose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. O juk nelygybė iššaukia agresiją. (...) Pyktis, agresija prasiveržia ir pirmasis su ja susiduria pareigūnas“, – komentavo B. Gruževskis.
Pabrėžė įdirbį atitinkančio atlyginimo svarbą
LSMC surinkti 2023 m. pradžios duomenys rodo, kad policijoje žemiausios grandies pareigūnai vidutiniškai po mokesčių per mėnesį uždirba 1122 eurus, vidurinės grandies pareigūnai – 1400 eurų, aukščiausios grandies pareigūnai – 1964 eurus.
2023 m. pradžios duomenimis, PAGD žemiausios grandies pareigūnai vidutiniškai per mėnesį po mokesčių uždirba 1015 eurų, vidurinės grandies pareigūnai – 1402 eurus, aukščiausios grandies pareigūnai – 1828 eurus.
LSMC surinkta statistiko rodo, jog VSAT žemiausios grandies pareigūnai vidutiniškai per mėnesį po mokesčių uždirba 1139 eurus, vidurinės grandies pareigūnai – 1464 eurus, aukščiausios grandies pareigūnai – 2386 eurus.
B. Gruževskio vertinimu, atlyginimų didinimo pareigūnams klausimu Lietuva pastaruoju metu padarė pažangą.
„Europos kontekste tai yra maži atlyginimai, bet, jei žiūrėsime į šalies vidurkį – 1148 eurai, tai pareigūnų algos nėra mažos, jūs daug pasiekėte“, – dėstė sociologas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad Lietuvoje būtina atkreipti dėmesį, jog pareigūnas gautų jo įdirbiui, darbui skirtoms pastangoms adekvatų atlygį.
„Reikia kalbėti apie atlyginimą už įdėtas pastangas į darbą, apie padarytam įdirbiui adekvatų atlyginimą, o ne tik apie atlyginimo dydį. Šioje vietoje reikėtų tobulintis“, – pažymėjo sociologas.
Pasak B. Gruževskio, siekiant didinti pareigūno darbo patrauklumą Lietuvoje, reikėtų daugiau dėmesio skirti migrantų integracijai į visuomenę, technologiniams, progresą atitinkantiems mokymams darbe, pareigūnų skatinimui, suteikiant galimybes papildomai studijuoti, mokytis kalbų. Taip pat, mokslininko teigimu, būtina didinti pareigūnų pensijas.
