Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


GYNYBA
Partijos pasirašė naują susitarimą dėl gynybos: sieks išlaikyti finansavimą
BNS
BNS foto
V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamentinių partijų vadovai penktadienį Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos: bus siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

„Šį susitarimą pasirašome tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu objektyviai įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – per ceremoniją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Susitarimą pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Po tekstu nėra opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio parašo. Partija išplatino pranešimą, jog pritaria susitarimo turiniui, tačiau nepasirašys pritestuodami prieš valdančiųjų, anot „valstiečių“, skaldymo politiką.

Premjerė: konsensuso mums gali pavydėti

Premjerė Ingrida Šimonytė pasirašant susitarimą pabrėžė, kad Lietuvos politikai, nepaisant ginčų kai kuriais valstybės vidaus klausimais, sutaria dėl esminių principų ir kitos šalys gali pavydėti tokio konsensuso.

Anot jos, toks sutarimas dėl kertinių principų yra svarbus, kad jų būtų laikomasi ir pasikeitus valdančiosioms jėgoms, bei dėkojo parlamentarams už vieningą darbą.

„Dėl esminių dalykų konsensuso mes turime tiek, kad kitos šalys galėtų mums jo pavydėti“, – sakė premjerė.

Premjerė taip pat priminė, kad Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje Vyriausybė su visų partijų pritarimu pagreitino ankstesnio susitarimo dėl gynybos įgyvendinimą.

„Prasidėjusi invazija vasario pabaigoje ir mūsų vėliau įvykęs susitikimas ir sutarimas, kad mes siekiame reikšmingo krašto apsaugos finansavimo padidinimo jau šiais metais, kuris ir buvo įgyvendintas vieningai Seimui balsuojant, už ką esu labai dėkinga, iš esmės uždarė buvusio susitarimo siekinius“, – kalbėjo premjerė.

Susitarimo darbo grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas svarbiausiu pasiekimu įvardijo visuotinę gynybą, kad kiekvienas šalies pilietis rastų savo vietą jos gynybos struktūroje.

„Esminis sakinys, kuris struktūrizuoja susitarimą, yra visuotinė gynyba, kad kiekvienas žmogus, kiekvienas pilietis, turi rasti savo vietą ir vaidmenį valstybės gynimo sistemoje. Tam mes siūlome trijų ramsčių gynybos modelį, kuris išdėstytas susitarime: pirma, kolektyvinio saugumo garantas, NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje, augimas iki brigados, antra, mūsų kariuomenės galių stiprinimas, darbas su rezervu, ir trečias yra visuomenės įtraukimas“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Susitarimą laimėjimu vadina ir opozicija

Partijų penktadienį pasirašytą susitarimą laimėjimu įvardijo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai.

„Turbūt esminė ir didžiausia šio susitarimo naujiena ir laimėjimas yra visuotinis gynybos principas, nes dėl finansavimo didėjimo nacionaliniam saugumui ir gynybai politinės partijos ne tik deklaracijomis, bet ir politiniais veiksmais susitarimus įgyvendina. Manau, kad tai yra geras žingsnis į priekį, gana poliarizuotam politiniam lauke susitarti dėl esminių gynybos principų“, – pažymėjo valdančiosios Laisvės partijos atstovas V. Mitalas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis džiaugėsi, kad susitarimai svarbiausiais klausimais, tokiais kaip šalies gynyba, randa palaikymą visų parlamentinių partijų gretose.

„Dabar svarbu, kad šis susitarimas nebūtų tik politinė deklaracija, kad ji būtų realiai vykdoma, grėsmės tam tikros yra, mes turime daug pasirašytų susitarimų, bet ne visi vykdomi. Aš tikiuosi, kad šis pasirašytas susitarimas bus išimtis ir jis bus vykdomas ir įgyvendinamas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Opozicinių socialdemokratų atstovė D. Šakalienė teigė, jog tai unikali diena, kad nepaisant skirtumų įvairiais politiniais klausiais partijos dėl gynybos sugebėjo susitarti.

„Mano įsitikinimu, gynyba, ypatingai karo metu, turi vienyti, o ne skaldyti, ir šiandien mes turime labai daug uždavinių, ir jei kai kuriems iš mūsų atrodo, kad galbūt iš dalies karas nuo mūsų nutolo, taip nėra, jis bus dar ilgas, kruvinas, ir mes turėsim daug sudėtingų iššūkių“, – pažymėjo ji.

Darbo partijos laikinasis vadovas V. Fiodorovas teigė, kad dažnai su dešiniųjų politika Darbo partijai būna „ne pakeliui“, bet gynybos klausimai yra išimtis. „Džiaugiuosi, kad partijos mato, kad agresija tikrai yra, ir radome būdus, sutarimą, kaip gintis nuo V. Putino agresijos“, – sakė V. Fiodorovas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas V. Tomaševskis teigė, kad partija aktyviai dalyvavo rengiant susitarimą ir dalis jos siūlymų jame įrašyti.

„Garsus posakis skamba, nori taikos – ruoškis karui, ir būtent mes siekdami taikos turime stiprinti savo gynybą, savo saugumą, ir šiame susitarime apie tai kalbama. Mes aktyviai dalyvavome susitarimo rengime, turėjome savo pasiūlymų, vienas jų buvo stiprinti vietos gynybos pramonę“, – kalbėjo jis.

Lietuvos regionų partijos vadovas Jonas Pinskus sakė, kad pasirašymu „vainikuotas didžiulis darbas“, nes darbo grupei pavyko suderinti daugumą pasiūlymų.

„Svarbiausias akcentas, civilinė sauga, kur, mūsų manymu, yra didžiausias atsilikimas, nes ne tik karo grėsmė aplinkui, bet ir didžiulė grėsmė nuo Astravo atominės elektrinės. Manau, kad susitarimas įpareigos ir bus pagrindas tolimesniam gynybos stiprinimui“, – sakė J. Pinskus.

Konservatoriai neatsisako visuotinio šaukimo

Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.

Pasak L. Kasčiūno, tai būtų socialiai teisingas sprendimas ir pats geriausias visuotinės gynybos modelis. Pasak jo, šiuo metu dar diskutuojama, ar privalomas šaukimas galioti tik vaikinams, ar ir merginoms.

„Ruošim tiek idėjinį pagrindą, tiek sprendimus, kurie galėtų būti svarstomi, bent jau diskutuojami. (...) Labai svarbu suprasti, kad jau dabartiniame susitarime įtvirtinta nuostata, kad pagal kariuomenės poreikius mes didinsim šauktinių skaičių, o, kaip žinia, dėl demografinių tendencijų judant link didinimo de facto galima pasiekti jaunuoliams šaukimo efektą jau per kelerius metus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sveikino susitarimą, nors kartu sakė, kad jis būtų buvęs stipresnis, jei būtų atsižvelgta į prezidento raginimus sutarti dėl visuotinio šaukimo, konkretaus skaičiaus gynybos finansavimo augimui.

„Ne į visus iš prezidento pusės pateiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta, du norėčiau akcentuoti, tai dėl visuotinės pradinės karo tarnybos prezidentas kvietė visas politines partijas sutarti, ir dėl gynybos biudžeto didinimo įsipareigojimo į ateitį. Čia reikia šiek tiek apgailestauti, kad partijos nerado sutarimo, koks tas dydis turėtų būti, kokią mes ambiciją didesnę į priekį turėtume užsibrėžti“, – kalbėjo K. Budrys.

Prezidento patarėjas taip pat apgailestavo, kad, nors dokumentas vadinamas parlamentinių partijų susitarimu, jį pasirašė ne visos Seimo partijos.

„Nepabėgsime nuo aplinkybės, kad šiandien vadinamame parlamentinių partijų susitarimu, bet ne visų parlamentinių partijų susitarimu, tai to visuotinumo ir sutarimo dar šiek tiek pritrūko“, – sakė K. Budrys.

„Valstiečių“ parašo nėra, bet pritaria turiniui

Opoziciniai „valstiečiai“ susitarimo penktadienį nepasirašė, tačiau išplatino poziciją, kad pritaria jo turiniui. Valdančiųjų atstovai savo pasisakymuose per ceremoniją pabrėžė, kad „valstiečiai“ kviečiami bet kada prie jo jungtis.

LVŽS pranešime paskelbė, kad partija pritaria susitarimui ir visada palaiko sprendimus, reikalingus šalies saugumui.

„Šio susitarimo pasirašymą ar nepasirašymą mes traktuojame labiau kaip simbolinį dalyką, nes mes visada palaikome visus įstatymus ir veiksmus, kurie stiprina Lietuvos saugumą. Pritariame ir pateiktam susitarimo dėl gynybos turiniui, jame atsispindi ir visos mūsų siūlytos pastabos“, – pranešime cituojamas LVŽS lyderis R. Karbauskis.

Anot jo, LVŽS besąlygiškai palaiko ir visas susitarimo kryptis – ragina nuosekliai didinti gynybos biudžetą, pritaria Lietuvos kariuomenės stiprinimui, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimui, valstybės pasirengimui ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.

Jame taip pat teigiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia rengtis įvairiems scenarijams ir tokiu metu kaip niekada svarbi šalies vienybė bei žmonių susitelkimas, o valdančiuosius kaltina visuomenės skaldymu.

„Tokie projektai kaip šeimos sampratos keitimas, narkotikų dekriminalizavimas ir kiti kontroversiški valdančiųjų pasiūlymai iš Seimo darbotvarkės turėjo būti išimti. Bet ne, visuomenę skaldančius projektus valdantieji į Seimo darbotvarkę įtraukė paslapčia ir skubėdami, kad galėtų be diskusijų juos „prastumti“. Toks elgesys nekelia pasitikėjimo valdžia“, – sako R. Karbauskis.

Galios iki 2030 metų

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų. Jame nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.

Susitarime taip pat konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat buvo numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 15 11:23
Spausdinti