Orestas Gurevičius/ELTALietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Balandžio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad už socialdemokratus šiuo metu balsuotų 17,8 proc. apklaustųjų. Kovą už šią partiją savo balsą atiduoti ketino 17,4 proc. respondentų.
Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Ramūno Karbauskio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią palaikantys teigė 10,4 proc. apklaustųjų (kovą – 11,6 proc.).
Panašus procentas apklaustųjų tikino balsuosiantys už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamus konservatorius. Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 10 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų (kovą – 8,9 proc.).
Nuo konservatorių neatsilieka ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kurią balandį savo balsą buvo pasiryžę atiduoti 9,8 proc. respondentų (kovą – 9,1 proc.).
Andriaus Mazuronio vadovaujamą Darbo partiją balandžio mėnesį būtų palaikę 5,7 proc. (kovą – 5,6 proc.) apklaustųjų, o Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį – 5,4 proc. respondentų (kovą – 4,9 proc.).
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi parlamentaro priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ (4,3 proc.), Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija (3 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pirmininkaujama Laisvės partija (2,9 proc.).
Taip pat partija „Laisvė ir teisingumas“ (2,1 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,1 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (1,1 proc.), Nacionalinis susivienijimas (1 proc.) bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,4 proc.).
Visgi ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Visuomenės dėmesys sukoncentruotas į artėjančius prezidento rinkimus
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad stagnacija partinių reitingų lentelėje greičiausiai yra įsivyravusi dėl šiuo mečiu vykstančios prezidento rinkimų kampanijos. Nes būtent artėjantys šalies vadovo rinkimai, pasak sociologės, šiuo metu yra visuomenės dėmesio centre.
„Dabar orientacija yra daugiau į asmenybes, kurios dėl pagrindinio sosto kovoja, o partijos tarsi lieka antrame plane“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
Todėl sociologė teigia, kad pokyčių partinėje reitingų lentelėje greičiausiai galima tikėtis tik įsibėgėjus Seimo rinkiminei kampanijai.
„Pasibaigus prezidentiniams rinkimams, dar bus ir Europos Parlamento rinkimai. (...) Tai po šių dviejų rinkimų jau turėtų būti didesnis dėmesys Seimo rinkimams, tada galbūt kažkiek ir gyventojų simpatijos keisis“, – akcentavo ji.
Apklausa vyko 2024 m. balandžio 10 – 21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
