ScanpixJAV ir Europoje neapykanta žydams nuolat keičiasi. Bet blogis niekur nedingsta.
Kaip daugelis JAV sinagogų, „Kehilath Jeshurun“ kongregacijos statinys Manhatane neslepia žydiškumo. Akmeniniame fasade, po vitražiniais langais su šešiakampėmis Dovydo žvaigždėmis, hebrajiškais rašmenimis iškaltas sinagogos pavadinimas. Kai šabo dieną pamaldose dalyvaudavo Jaredas Kushneris ir Ivanka Trump (kol pernai nepersikraustė į Baltuosius rūmus), jie ateidavo pro vietos žydų mokyklą gatvėmis, kuriose būdavo gausu žydų ortodoksų šeimų. Progresyvesni žydai renkasi dar įmantresnę Park Aveniu sinagogą ar kitą iš šimtų Niujorko maldos namų.
O Amsterdame esantis Žydų kultūros centras į akis nekrinta. Ant fasado nėra nei religinių simbolių, nei hebrajiškų rašmenų. Lankytojus per dvigubas duris į vestibiulį įleidžia administratorius. Niekuo neišsiskiria ir pagrindinė miesto žydų mokykla, supama tvorų ir kamerų. Apsauga sustiprinta po 2014-ųjų teroristų išpuolio prieš žydų muziejų Briuselyje. Kai kurie kipes dėvintys žydai nebesilanko tankiai musulmonų gyvenamuose rajonuose.
Tai iškalbingai byloja apie žydų gyvenimą Vakaruose: klestintį ir džiugų JAV, nervingą ir puolamą Vakarų Europoje. Naujasis žemynas – pažadėtoji žemė, senasis – muziejus arba kapinės. Kai kurie JAV žydai ragino Europoje gyvenančius brolius krautis lagaminus. Tūkstančiai persikėlė į Izraelį, ypač iš Prancūzijos, kur, be žmogžudysčių ir kitų pasityčiojimų, taip pat niekinami kapai (žr. nuotrauką).
