NATOPirmadienį–antradienį į Briuselį sugužės Lietuvos diplomatinių atstovybių NATO šalyse, kandidatėse ir Ukrainoje vadovai. Susitikimo, kuris įvyks Lietuvos atstovybėje prie NATO, pagrindinė tema – istorinis Aljanso vadovų susitikimas Vilniuje šią vasarą.
„Sausio 23–24 d. įvyks susitikimas. 24-oji bus pagrindinė diena – kviečiamės mūsų ambasadorius NATO valstybėse, taip pat atvyks užsienio reikalų ministras, turėsime atstovų ir iš Krašto apsaugos ministerijos, ir iš Seimo“, – IQ teigė Lietuvos atstovybės prie NATO vadovas ambasadorius Deividas Matulionis.
Pasak jo, pagrindinė diskusijų tema – liepos 11–12 d. įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje: kokie Lietuvos prioritetai, ko tikimasi, tikslai, kaip sutelkti bendras pastangas, siekiant tų tikslų, ir t. t.
„Kartu su mūsų ambasadų vadovais Švedijoje ir Suomijoje bus maždaug 28 ambasadoriai. Pirmoje dalyje NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja prie NATO pristatys, kokie yra lūkesčiai iš NATO vadovybės pusės. Taip pat išklausysime Ukrainos ambasadorę prie NATO, o po to bus antroji dalis – uždara, „lietuviška“, kur bus kalbama apie įvykius Ukrainoje, gynybą ir atgrasymą bei Kiniją ir atsparumą“, – kalbėjo ambasadorius.
Bus koncentruojamasi į Ukrainą, kaip ir tikėtina, paties NATO vadovų susitikimo Vilniuje metu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pranešė, kad prieš NATO viršūnių susitikimą liepą į Vilnių planuojama kviesti parlamentų vadovus, svarstomi Bukarešto devintuko ar visų Aljanso šalių parlamentų delegacijų formatai.
„Mes kaip parlamentarai ir aš pati kaip pirmininkė ketinu maksimaliai daug energijos skirti diplomatijai, ryšiams su mūsų kolegomis iš kitų parlamentų, ypač iš didžiųjų šalių. Tikiuosi, kad bus proga pakviesti ir į Vilnių, į Seimą, organizuoti susitikimą su mūsų sąjungininkų, partnerių atstovais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, tokie parlamentinio formato renginiai padėtų sustiprinti žinią dėl Ukrainos narystės NATO svarbos, o Vilniuje gali būti organizuojamas ir visų Aljanso šalių parlamentų vadovų ir delegacijų susitikimas.
IQ žiniomis, diskusijos dėl galimybės Vilniuje suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą (MAP) vyksta, tačiau kol kas nepasistūmėta į priekį – „daug skirtingų nuomonių“ tarp Aljanso šalių.
Trečiadienį Davoso pasaulio ekonomikos forume prezidentas Gitanas Nausėda taip pat aptarė pasirengimą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
„Esame įsitikinę, kad Vilniuje turi būti rastas bendras politinis sutarimas, kaip sustiprinti NATO ir Ukrainos ryšius ir padėti Ukrainai siekti strateginio tikslo – euroatlantinių aspiracijų įgyvendinimo. Manau, kad Ukraina visiškai nusipelno tapti NATO nare, kai tik tam bus tinkamos sąlygos“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Antradienį G. Nausėda pripažino, kad staigi Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įmanoma, tačiau Kyjivui būtina nubrėžti aiškų kelią į Aljansą.
„Žinoma, būtų labai sunku pasiekti visavertę Ukrainos narystę NATO šios krizės įkarštyje. Tačiau dabar kalbame ne apie visateisę narystę, o apie tvarkaraštį arba aiškų planą“, – antradienį amerikiečių televizijai CNBC sakė šalies vadovas.
IQ žiniomis, diskusijos dėl galimybės Vilniuje suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą (MAP) vyksta, tačiau kol kas nepasistūmėta į priekį – „daug skirtingų nuomonių“ tarp Aljanso šalių.
Tai pripažino ir premjerė Ingrida Šimonytė: „Pagrindinis siekis būtų tas, kad Ukraina būtų šio susitikimo laimėtoja, o kas tai bus konkrečiai, dėl to dar reikės padirbėti.“
