Ketvirtadienį paskelbta ekstremali padėtis dėl sostinės Gedimino kalno. Šis veiksmas leidžia jo tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo. Kartu perspėjama, kad nauja nuošliauža pavojinga pačiai piliai.

Tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų į savivaldybę Vyriausybės pavedimu ketvirtadienį kreipėsi Kultūros ministerija. Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė Kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje, pranešė savivaldybė. Anot pranešimo, šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra pavojingos būklės. „Linijinės deformacijos pietrytiniame šlaite artimiausiu metu gali susijungti ir iššaukti daug didesnės nuošliaužos susidarymą, negu kad praeitų metų spalį įvykusi nuošliauža šiaurės vakariniame šlaite ir kuri galėtų sąlygoti net Aukštutinės pilies rūmų liekanų griūtį“, – teigiama pranešime spaudai. Šiuo metu jau tvarkomas šiaurės rytinis šlaitas, tam skirta 2,9 mln. eurų, ekspertai įspėja dėl pavojaus ir pietrytiniam kalno šlaitui. Skaičiuojama, kad jo ir viršukalnėje esančios aikštelės tvarkymui  gali prireikti dar bent 5 mln. eurų. Pernai liepą mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva sukviesta ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė, kad Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.