Lietuva šiemet užėmė aukštesnę poziciją seksualinių mažumų teises vertinančiame tyrime, tačiau atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių.
Seksualinių mažumų teises ginančios asociacijos „ILGA-Europe“ ataskaitoje Lietuvai šiemet skirta 37 vieta iš 49 šalių. Pernai vadinamajame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva užėmė 39 vietą.
Lietuvos kaimynė Lenkija indekse užima 38-tą, Latvija – 40 vietą, Estija lenkia Baltijos šalis būdama 21-oje vietoje.
Geriausiai Europoje pagal seksualinių mažumų teisių užtikrinimą įvertina Malta, Belgija, Norvegija, paskutinės indekse yra Armėnija ir Azerbaidžanas.
Seksualinių mažumų padėtį „ILGA-Europe“ vertino pagal tokius kriterijus kaip gėjams suteiktos galimybės įsivaikinti, susituokti, įregistruoti civilinę partnerystę.
Taip pat stebėta, ar šalies įstatymai neįteisina homoseksualių asmenų diskriminacijos, ar jiems leidžiama organizuoti viešus renginius.
Lietuvai skirtoje ataskaitos dalyje nurodoma, kad šalies parlamentas pernai svarstė kelias teisėkūros iniciatyvas, aktualias LGBT bendruomenei.
Buvo pateiktas partnerystę – tiek vyro ir moters, tiek tos paties lyčių asmenų – įteisinantis projektas, bet jis atmestas. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad šįkart už pataisas balsavo „nemaža 29 parlamentarų grupė“.
Spaudos konferencijoje dalydavusi parlamentarė liberalė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimą remiančių politikų daugėja, nors jų balsų ir neužtenka įstatymams priimti.
„Vienas iš aktualiausių klausimų yra partnerystės klausimas ir kol kas tiek šioje kadencijoje, tiek anksčiau visos iniciatyvos blokuojamos. Kita vertus, negalime nematyti, kad daugėja Seimo narių, kurie palaiko“, – sakė A. Armonaitė.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad buvo priimti keli įstatymai, kuriuose tos pačios lyties poros neįtrauktos reglamentuojant su šeima susijusius klausimus.
Minimos Lygių galimybių įstatymo pataisos, kai perkeliant Europos Sąjungos direktyvą partneriams nebuvo suteiktos šeimos narių teisės.
Šios pataisos įtvirtino draudimą laisvo judėjimo teise besinaudojančius ES piliečius ir jų šeimos narius diskriminuoti dėl pilietybės, bet šeimos nariais įvardijami tik sutuoktiniai ir vaikai iki 21-erių metų.
Dar nurodomas Šeimos stiprinimo įstatymas, kuriame šeimos pagrindu įvardijamas „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“.
Kaip pozityvus žingsnis įvertinti du teismų sprendimai, kuriais translyčiams asmenims nurodyta išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus be chirurginės lyties keitimo procedūros.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
