Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 9 d.


VALSTYBĖS SAUGUMAS
Patarėjas: prezidentas ragina parengti ilgalaikę civilinės saugos stiprinimo programą
BNS
BNS Foto
Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę parengti ilgalaikę civilinės saugos stiprinimo programą, sako jo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

„Prezidentas susitikęs su ministrais ragino pasvarstyti galimybę ir pats kviečia tai daryti parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai, kad būtų atskira programa su jai numatytu finansavimu ir priemonėmis ilgalaikėmis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė jis.

Anot patarėjo, tai turėtų apimti gyventojų perspėjimą, evakavimą ir kitus dalykus.

Jis kalbėjo po G. Nausėdos susitikimo su Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministrais Agne Bilotaite, Arvydu Anušausku bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi, kur aptarė šalies civilinės saugos sistemą.

Akcentas – karinė ir civilinė sąveika

„Kokie dalykai tenai turėtų būti atspindėti (...), tai perspėjimas-informavimas, kokias mes turime sistemas, kaip jos turi sąveikauti, ar mes jų turime pakankamai, tiek įsidiegiant (o mes Lietuvos nesame jomis pasidengę), tiek palaikant jų gyvybingumą. Taip pat – gyventojų evakavimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Anot K. Budrio, programoje turėtų būti numatyta konkreti institucija, atsakinga už civilinės saugos stiprinimą, kuri apimtų „politinę ir organizacinę lyderystę“ ir kuri dalintųsi atsakomybėmis su savivaldybėmis.

Susitikime taip pat akcentuota būtinybė bendradarbiauti skirtingoms ministerijoms – ypač dėl galimo karinio pavojaus. K. Budrio teigimu, civiliai ir kariniai dalykai turi eiti viena greta.

„Kariniai parametrai turi būti uždėti civilinės saugos priemonių planavimui. Pavyzdžiui, kai vyksta informavimas dabartine gyventojų informavimo sistema apie kokius nors pavojus taikos meto – branduolinė tarša, didelis gaisras, potvynis, yra vieni algoritmai, kai turime karinio pobūdžio situacijas, iš kitur ateina informacija apie galimą raketų ataką“, – tikino jis.

Anot jo, vienokių parametrų kolektyvinės apsaugos statinio reikia siekiant apsisaugoti nuo branduolinio pavojaus, kitokių – nuo, pavyzdžiui, raketų ar bombų smūgių.

Bendros pratybos

Pasak Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, karas Ukrainoje parodė civilinių ir karinių institucijų sąveikos svarbą.

„Iki karo Ukrainoje buvo vieni elementai testuojami, atitinkamai dabar poreikis įsivertinti ir peržiūrėti tam tikrus scenarijus, juos koreguoti, testuoti, kaip informacija perduodama“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad iki šiol daug dėmesio buvo skiriama pratyboms, įvykus nelaimei Astravo AE, tačiau „situacija pasikeitė“.

„Esame sutarę su Krašto apsaugos ministerija, kad organizuosime bendras civilinės saugos ir mobilizacijos sistemų sąveikos pratybas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Jos turėtų vykti artimiausiu metu, tai leis įvertinti institucijų pasirengimą.

Kviečia numatyti ilgalaikius planus

K. Budrys teigia, kad nėra konkrečių skaičių, kiek reikėtų vienokių ar kitokių slėptuvių ir tai reikėtų nustatyti rengiant ilgalaikį planą, galbūt įtraukiant ir, pavyzdžiui, namų rūsius ar požeminius garažus.

„Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – tokio nėra, tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra“, – sakė patarėjas.

Anot jo, net ir sovietmečiu kolektyvinės apsaugos slėptuvės, vadinamieji bunkeriai, nebuvo skirti visų gyventojų apsaugai, o buvo numatyti „kritinėms funkcijoms užtikrinti“.

„Tuos dalykus turime apsibrėžti – kaip juos apsibrėšime nuo to ir priklausys finansavimas“, – pabrėžė jis.

PAGD ir savivaldybių duomenimis, Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln. arba apie 40 proc. gyventojų. Daugeliu atveju tai tėra įprasti pastatai – mokyklos, darželiai, arenos ar kitos uždaros erdvės.

„Teisės aktų inventorizacija“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad minimų statinių rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose galėtų glaustis apie 250 tūkst. gyventojų.

Pasak jos, kad Registrų centro paprašyta įvertinti tiek jau privatizuotas slėptuves, tiek ir esančias viešuose pastatuose ir jas pritaikyti kolektyvinei apsaugai.

„Bet turiu pažymėti, kad užklausus Registrų centro, paprašius pateikti informaciją, jie pateikė, kad Lietuvoje turime tiek įvairių rūsių, kurie nėra vieši objektai, kad jų veikiausiai užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Kartu ji sako, jog vyksta diskusijos, jog naujiems objektams atsirastų reikalavimai „įrengti atitinkamas patalpas ar rūsius“, tinkamus žmonių apsaugai, taip pat taikyti tokius reikalavimus ir renovuojant pastatus.

Ministrė pabrėžė, jog civilinei saugai nebuvo skirta pakankamai dėmesio, todėl ministerijoje dabar vyksta „teisės aktų inventorizacija“.

„Jau suformuota darbo grupė, kuri ruošia strategiją, pirmiausia, trumpalaikėje perspektyvoje, ką galima padaryti čia ir dabar, ką turime padaryti ilgalaikėje perspektyvoje. Žinoma, sudėliojant ir finansinius poreikius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, nors pasirengimo galimai Astravo atominės elektrinės avarijai planas – parengtas, jį numatoma atnaujinti, atsižvelgiant į karą Ukrainoje.

Vis dėlto A. Bilotaitė pabrėžė, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas efektyviai gynybinei ginkluotei.

„Bet kalbant bendrai apie situaciją, mūsų valstybės kryptis yra investuoti į mūsų valstybės gynybą, į ginklus, priešraketines sistemas, kurios mums leistų užtikrinti mūsų saugumą. Žinoma, galime nueiti tuo keliu, kad turėsime daug įvairiausių iškastų rūsių ar slėptuvių, bet tai – ne mūsų valstybės kelias“, – pabrėžė ji.

Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje imta diskutuoti apie šalies pasirengimą galimiems iššūkiams, įskaitant civilinę saugą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 20 18:01
Spausdinti