Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvusią Kainų komisijos vadovę Dianą Korsakaitę iš pareigų norėjo atleisti dėl jos ryšių su įmonių grupe „Icor“, rodo ketvirtadienį paskelbtos susirašinėjimo ištraukos.
„Reikia liberalų palaikymo atleisti tą Icoro ir Daukšio ponią, kuri jau seniai dirbo tik šilumininkams..“, – rašoma prezidentės elektroniniame laiške tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui 2014 metų lapkritį.
Susirašinėjimo ištraukas paskelbė naujienų portalas lrytas.lt.
D. Grybauskaitė tuo metu nusprendė neteikti D. Korsakaitės dar vienai kadencijai vadovauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
Dieną prieš šį elektroninį laišką prezidentės patarėja Seime parlamentarams sakė, kad D. Korsakaitė atleidžiama siekiant rotacijos, o jos darbas yra vertinamas gerai.
Po atleidimo D. Korsakaitė įsidarbino elektroniniame laiške minimo parlamentaro Kęstučio Daukšio patarėja.
Naujienų portalas 15min.lt pernai pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad prezidentė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.
D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą. D.Korsakaitė teigė, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų, rašė portalas.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad ketvirtadienį paskelbtų ištraukų nekomentuos.
D. Grybauskaitė trečiadienį LRT televizijai sakė, kad paviešintas jos susirašinėjimas su E. Masiuliu yra bandymas politizuoti bylą, kurioje E. Masiulis ir kai kurie kiti politikai bei verslininkai įtariami korupcija.
Ji patvirtino, kad susirašinėjo su E. Masiuliu, bet sakė, kad patvirtinti laiškų autentiškumo negali, nes jie yra ištrinti.
Kituose ketvirtadienį paskelbtuose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.
LVŽS tikrins Seimo serverius
„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės ir buvusio liberalų vadovo susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių.
„Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime. Mes suprantame, kad tie laiškai yra prokuratūroje, kad tie laiškai turėtų būti Seimo serveriuose, kad jie vienos iš žiniasklaidos priemonių redakcijoj. Pirmieji du tai tikrai turėtų patvirtinti, ar jie autentiški“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų, o į pastabas, jog susirašinėjimas yra privatus, replikuoja, kad laiškų siuntėjai esantys oficialūs asmenys.
„Aš šneku pirmiausia apie tuos (laiškus – BNS), kurie paskelbti, bet jei tų laiškų yra daugiau Seimo serveryje arba prokuratūroje, jei pasirodys, kad yra kažkokios aplinkybės, kurių mes nežinome, kitas mastas laiškų, kitų Seimo narių susirašinėjimas, tai bus ir to paprašyta, bet kiek tai lies tą klausimą“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
„Galėjo būti, iš publikacijų žinome, kad susirašinėjo visa eilė žmonių, ir aišku, būtų labai įdomu matyti pilną vaizdą, nes kai minimas kontekstas, iš kurio išimamas vienas ar kitas laiškas, gali nerodyti bendro vaizdo“, – teigė R. Karbauskis.
Anot jo, klausimą, kiek ir kokių laiškų galima gauti iš Seimo serverių, aiškinsis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Manau, kad bus pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui šituos klausimus nagrinėti“, – sakė R. Karbauskis.
Neatmeta inicijuoti tyrimą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS sakė, jog prezidentės ir E. Masiulio elektroniniuose laiškuose aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, siūlymai perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų, galėtų tapti parlamentinio tyrimo objektu.
„Klausimų yra labai įvairių ir aš manau, kad juos reikėtų atsakyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas dėl interesų grupių santykių su politika praktiškai jau yra baigtas, bet niekas netrukdo kokiam kitam komitetui, kad ir Teisės ir teisėtvarkos, tuo klausimus domėtis ir išsiaiškinti, kiek tos visos aplinkybės tikros“, – BNS trečiadienį sakė A. Širinskienė.
„Aš manau, mes pirmiausia diskutuosime frakcijoje, kaip reikėtų elgtis, bet tikrai neatmetu galimybės, kad inicijuočiau tyrimą“, – klausiama, ar imsis tokios iniciatyvos, sakė TTK vadovė.
Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį paskelbė susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.
„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėlto, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.
Taip ji komentavo savaitgalį dienraščio „Lietuvos ryto“ paviešintus susirašinėjimus su E. Masiuliu. „Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.
Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D. Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.
„(...) Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą intervenuoja ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis, – kalbėjo D. Grybauskaitė. – Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti – to tikrai neatmetu.“
R. Karbauskis turi šifruotų pokalbių programėlių
Šalies vadovės ir galbūt kai kurių kitų parlamentarų laiškus per Seimo serverius siūlantis tikrinti „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis pripažįsta savo tarnybiniame telefone turintis įsidiegęs kelias programėles, skirtas šifruotiems pokalbiams ir susirašinėjimui.
R. Karbauskis BNS ketvirtadienį patvirtino savo telefone turintis programėlę „Signal“, ją jam instaliavo kitas frakcijos narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas. „Valstiečių“ lyderis taip pat sakė anksčiau turėjęs programėlę „Viber“, šią įsidiegė pokalbiams su šeima, ir tikina vėliau pastarąją pakeitęs kita – „Telegram“.
Pasak specialistų, siunčiamą informaciją šifruojančios mobiliosios programėlės padeda sustiprinti perduodamų pranešimų apsaugą.
„Dažniausiai jos yra reklamuojamos verslui, kur laikoma, kad tiesiog konfidencialesnis pokalbis bus pakankamas barjeras apsaugoti verslo paslaptis nuo konkurentų, smalsuolių įsilaužėlių ar šiaip smulkesnių piktavalių“, – BNS sakė technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis.
„Dėl ko? Kaip Seimo narys niekada nenaudoju jokių šifruotų pokalbių. Nesu, nesu (instaliavęs „Signal“), ne, negali būti...“, – tikino R. Karbauskis, klausiamas, ar savo telefone turi įsidiegęs „Signal“ programėlę.
Tačiau vėliau prisiminė, jog šią programėlę jam į jo tarnybinį telefoną įdiegė frakcijos kolega Seimo narys Mindaugas Puidokas.
„Ai, teisingai, man kolega, čia dabar prisiminiau, aš ja nesinaudoju, nes man kolega Seimo narys instaliavo šitą programą, bet jis vienintelis, su kuriuo aš esu... Jis sakė, kad čia programėlė kažkokia ir taip toliau, jis pats suinstaliavo man ją, bet aš ja nesinaudoju. Bet aš prie jos prisijungęs buvau gyvenime gal kokius du kartus, kai jis (M. Puidokas – BNS) man rašė“, – aiškino R. Karbauskis.
Jis teigė supratęs, kad minėta programėlė nėra skirta susirašinėti su Seimo nariais, o labiau skirta komunikacijai su šeimos nariais.
Klausiamas, ar tikrai leido kitam asmeniui instaliuoti programą savo telefone, R. Karbauskis teigė nieko bloga tame neįžvelgiantis.
„Kodėl aš neturiu duoti kolegai savo telefono, jei jis man sako – yra kažkokia programėlė?.. Bet, sakau, aš nesu su ja rašęsis ir neplanuoju su ja rašytis jokiais dalykais, kurie susiję su mano darbu Seime. Tai būtų ir nekorektiška“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Jis tikino, kad šių komunikacijos priemonių negalima lyginti su oficialiais laiškais Seimo serveriuose, kuriuos siūloma patikrinti. Politikas tikino, kad savo laiškus, rašomus iš Seimo pašto adreso, galįs parodyti.
E. Masiulis: laiškų nebeturiu
Pats E. Masiulis sveikina „valstiečių“ svarstymus peržiūrėti ir kitus jo susirašinėjimus bei sako, kad laiškus galėtų perduoti ir teisėsauga.
„Yra teisėsaugos atliktos kratos mano bute, kurių metu paimti mano elektroniniai prietaisai, kuriuose tie susirašinėjimai buvo. Tad galėtų būti užklausiama Specialiųjų tyrimų tarnybos, kokie tie laiškai buvo rasti ir nereikėtų kažkokių sudėtingų tyrimų. Neišvengiamai buvo daug susirašinėjimų, laiškų buvo tūkstančiais, manau, neišvengiamai buvo ir kitų politikų. Aš netgi skatinčiau tą iniciatyvą (kreiptis dėl laiškų perdavimo – BNS)“, – dėstė jis.
Įtariamasis politinės korupcijos byloje tikina, kad teisėsauga po 2016-ųjų gegužę atliktų kratų buvo paėmusi jo elektroninius įrenginius ir juos atgavęs jis nebegalėjo prisijungti prie elektroninio pašto. Susirašinėjimo su prezidente autentiškumą jis sako galintis patvirtinti iš atminties.
„Kada buvo grąžinti mano elektroniniai prietaisai, buvo viskas ištrinta – tą patvirtinu, aš nebeturėjau galimybės prieiti prie visų savo laiškų. Aš nežinau, ar ištrynė, ar užblokavo, bet kai pasiėmiau prietaisus, negalėjau prieiti prie tų laiškų, nuo 2008-ųjų. Aš tikrai atsimenu su prezidente susirašinėjimus, nes tai nėra kažkoks kasdienis dalykas. Bent jau tą laišką, kurį man parodė – aš tikrai prisimenu dėl „linkėjimų skalikams“, tokie laiškai įsimena“, – tvirtino jis.
E. Masiulis teigia neatsimenantis, su kuo dar be D. Grybauskaitės susirašinėjo elektroniniais laiškais tuo metu, tačiau patvirtino, kad tarp jų nebuvo „MG Baltic“ vadovybės, įskaitant Raimondą Kurlianskį ar Darių Mockų. Su tuometiniais valdančiaisiais socialdemokratais jis tikina taip pat bendravęs ne laiškais, o žodžiu.
Savo kaltę dėl kyšio ėmimo neigiantis E. Masiulis „Lietuvos rytui“ komentuodamas dienraščio paviešintus laiškus, stebėjosi, kad tyrimui vadovavęs prokuroras Justas Laucius iš pradžių žadėjęs laiškus aptarti per apklausą, vėliau to nepadarė. Jis pranešė, kad prašė įtraukti laiškus į bylos medžiagą, tačiau prokuroras atmetė prašymą.
BNS jis kol kas neatskleidžia, ar svarsto galimybę teisme siūlyti nušalinti J. Laucių.
„Prašysime, kad teismas įvertintų, ar iš tikrųjų pagrįstai prokuroras mūsų prašymų nepatenkino ir prašysime teismo, kad prašymai būtų patenkinti. Jų yra labai daug (...). Teisme mes pirmiausia teiksime prašymus, kuriuos teikėme prokurorui Lauciui“, – tikino jis, paklaustas, ar sieks prokuroro nušalinimo.
STT: per kratas paimti įrenginiai yra grąžinami su pilnos apimties turiniu
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) BNS ketvirtadienį nurodė, kad per kratas paimti daiktai asmenims grąžinami Baudžiamojo proceso kodekso, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
„Kratų metu paimti elektroniniai įrenginiai jų savininkams yra grąžinami su tokiu turiniu, kokiu ir būna paimti. Šiuo atveju išimtis nebuvo taikoma“, – komentare nurodė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
