Lietuvai būtų pražūtinga leisti izoliuoti Lenkiją nuo ES.
Politinė padėtis Lenkijoje po 2015 m. spalio Seimo rinkimų kaito ne dienomis, o valandomis. Kai daugumą laimėjusi „Teisės ir Teisingumo“ (TT) partija suformavo naują vyriausybę ir ėmėsi kontroversiškų veiksmų, šalyje pradėjo kunkuliuoti protestai. Netrukus kritikos strėlių atlėkė ir iš užsienio.
ES vadovai pirmą kartą ėmėsi precedento neturinčios procedūros – sausio 13 d. Europos Komisijoje pradėti svarstymai, ar Lenkijos vyriausybė nepažeidė teisinės valstybės principų. Ši procedūra remiasi ES Lisabonos sutarties 7 straipsniu, kuris nurodo galimybes imtis sankcijų prieš narę, jei ši pažeidžia fundamentalių ES laisvių principus. Visas procesas gana ilgas, susidedantis iš trijų etapų: EK turėtų įvertinti padėtį ir pateikti savo nuomonę, gali įspėti ir rekomenduoti per nustatytą laiką priimti (ar pakeisti) tam tikrus sprendimus, o jei tai nebūtų padaryta – pradėti taikyti sankcijas prieš ES narę. Formalios sankcijos numato balsavimo teisių sustabdymą ES Taryboje, tačiau kalbama, kad teoriškai būtų įmanoma nutraukti ir tam tikrą paramą bei ES išmokas.
Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sausio viduryje sumažino Lenkijos skolinimosi reitingą nuo A– iki BBB+ su neigiama perspektyva (t. y. potencialu dar mažėti). Tai iškart smogė zloto kursui – tą pačią dieną euro atžvilgiu jis nukrito 1,5 proc. ir pasiekė žemiausią ribą per pastaruosius ketverius metus. „Sumažintas reitingas atspindi mūsų vertinimą, kad Lenkijos institucinė atsvarų ir stabdžių sistema reikšmingai suprastėjo“, – paskelbė „Standard & Poor’s“ pagrindinis analitikas Lenkijai Felixas Winnekensas.
Kad ir kaip naujoji kaimynų vyriausybė bei TT rėmėjai aiškintų, kad tai tik pačių lenkų reikalas, užsienio institucijos ir politikai taip nemano. Sumažinti skolinimosi reitingai yra aiškus signalas, kad naujosios Lenkijos valdžios sprendimai gali turėti neigiamų padarinių.
Ar TT blogesnė?
Protestai dėl TT veiksmų kilo naujajai valdžiai vos priėmus pirmuosius sprendimus. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir TT dominuojamas Seimas bei Senatas ne tik paskyrė iš naujo dalį Konstitucinio Tribunolo (KT) teisėjų, bet ir priėmė įstatymą, kuriuo nustatyta, kad nuo šiol KT sprendimai turės būti priimami dviejų trečdalių balsų dauguma. Tai reiškia, kad KT bus itin sunku pripažinti neteisėtais Lenkijos parlamento priimamus įstatymus, net jei kils abejonių dėl jų atitikties konstitucijai.
Tiesa, tenka pripažinti, jog tokį TT ryžtą iš esmės reformuoti KT galėjo išprovokuoti ir buvusi valdančioji dauguma, vedama Pilietinės platformos (PP) partijos. Dar prieš baigiantis PP vyriausybės ir daugumos parlamente kadencijai buvo suskubta paskirti penkis KT teisėjus, iš kurių net du – dar nesibaigus pirmtakų kadencijoms. Kad taip buvo pažeistas įstatymas, pripažino ir pats KT. Tačiau A. Duda nesutiko paskirti kitų trijų teisėjų, kurie teisėtai turėjo tapti KT nariais, ir vietoj jų patvirtino TT palankius teisininkus.
„Teisė ir teisingumas“ pasižymi fundamentalistiniu mąstymu, kuris būdingas autoritarinei minčiai.
Vis dėlto stebina beatodairiškas naujosios valdančiosios daugumos noras atsigriebti už savo ilgus buvimo opozicijoje metus, kai net nepaisoma įstatymų ir procedūrų. „Valstybės gerovė yra aukščiau už teisę. Jei teisė prieštarauja gerovei, mes negalime jos vertinti kaip kažko, ko nevalia sulaužyti“, – lapkričio pabaigoje Lenkijos Seime kalbėjo Kornelius Morawieckis, išrinktas į parlamentą kaip „Kukiz’15“ judėjimo atstovas ir priklausantis dabartinei daugumai. TT narių plojimais palydėta kalba nuskambėjo gana paradoksaliai, turint galvoje pačios politinės organizacijos – „Teisė ir Teisingumas“ – pavadinimą.
„TT gerokai skiriasi nuo kitų Lenkijos partijų. Tai nėra tradiciškai suvokiama konservatyvioji partija. Ją galima apibūdinti kaip euroskeptišką, su stipriai išreikšta valstybingumo idėja, – žurnalui IQ teigė Torunės M. Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto dekanas, profesorius Romanas Bäckeris. – Šiai partijai būdingas valstybinis nacionalizmas, lydimas subkultūrinio primityvumo. TT pasižymi fundamentalistiniu mąstymu, kuris būdingas autoritarinei minčiai. Tai skatina partiją prieštarauti teisinės valstybės idėjai ir palaikyti siauresnį suvereno – liaudies, renkančios parlamentinę daugumą, – valios modelį.“ Anot R. Bäckerio, TT priimti sprendimai dėl KT ar nacionalinio transliuotojo kontrolės perdavimas finansų ministrui gali būti vertinami kaip teisinės valstybės ir žiniasklaidos nepriklausomumo principų nepripažinimas.
Aštuonerius metus Lenkiją valdžiusi PP prarado nemažos dalies visuomenės pasitikėjimą, nes taip pat siekė stiprinti savo įtaką viešajame sektoriuje. Ypač partijai pakenkė nutekėję įvairaus rango politikų pokalbių įrašai, kuriuose vyravo ciniškas intrigų ir dalijimosi valdžia tonas. Tačiau, kaip pabrėžia R. Bäckeris, PP bent jau laikėsi teisinės valstybės principų, personalijų skyrimas į politines pozicijas pereidavo daugelį filtrų ir nebuvo skubotas. „Vietos į politinio pasitikėjimo pareigas iš anksto žinotos ir jų nebuvo daug, o TT 2015 m. pabaigoje priėmusi Valstybės tarnybos įstatymą realiai panaikino dabartinę valstybės tarnybos sistemą“, – teigė R. Bäckeris.
Lenkijos izoliavimo problema
Nors dalis visuomenės protestuoja ir stiprėja ES institucijų, Vokietijos bei kitų šalių kritika, TT neketina keisti kurso. „Joks spaudimas ir šauksmai, jokie žodžiai, ypač tie, kurie niekada neturėtų sklisti iš vokiečių lūpų, neprivers mūsų pasukti iš kelio. Mes padarysime lenkus laimingus“, – pareiškė TT lyderis Jarosławas Kaczyńskis. Spaudimas iš išorės daro priešingą poveikį – TT ir jos rėmėjai linkę kaltinti Vokietiją nederamu pamokslavimu, o Europos Parlamento vadovo Martino Schulzo pareiškimai, jog Lenkijoje vyksta valdžios perversmas ir valdymo metodai panašėja į Vladimiro Putino politiką, tik dar labiau kursto nacionalinės savigarbos bei nepasidavimo „vokiečių spaudimui“ nuotaikas.
TT šalininkai mano, kad kritika dabartinei valdžiai – tai vokiečių ir bankininkų nenoras matyti sustiprėjusią ir savarankišką Lenkiją. Apie bankininkų sąmokslą paskelbus sumažintus skolinimosi reitingus užsiminė ir TT nariai. Seimo Viešųjų finansų komiteto narys, TT atstovas Januszas Szewczakas tai pavadino „lupikaujančių bankų lobistų kerštu“ Lenkijos vyriausybei, kuri nusprendė apmokestinti komercines finansų įstaigas – įvesti 0,44 proc. mokestį bankų, draudimo ir kredito įmonių turtui.
TT užsispyrimas ir skubėjimas kelia nerimą liberaliai nusiteikusiems lenkams. Pastarieji taip pat dalyvauja mitinguose ir ragina negriauti teisinės valstybės principų. Radikalumas Lenkijos visuomenėje vis labiau auga. „Antivyriausybiniai ir dabartinę politinę daugumą palaikantys mitingai rodo ne tik padidėjusį politinį aktyvumą, bet ir vis gilėjančią takoskyrą tarp atviros, proeuropietiškos, teisinėmis procedūromis grindžiamos visuomenės dalies ir uždaros, ksenofobiškos, paremtos asmeniškumais, – tvirtino R. Bäckeris. – Atrodo, kad emocinė įtampa toliau augs, o valdančioji partija nevengs naujų teisiškai nepagrįstų sprendimų.“
Stebint iš Lietuvos taip pat netrūksta nerimo dėl įvykių Lenkijoje. Sprendimas politiškai izoliuoti Lenkiją ES būtų labai neparankus Lietuvai, nes saugumo ir užsienio politikos klausimais ši kaimynė visuomet buvo artima Lietuvos interesams. Būtų labai apmaudu, jei Lenkija, pastaraisiais metais jau bemaž įgavusi rimtą ekonominį ir politinį svorį ES politikoje, vėl būtų nustumta į kampą arba pati atsiribotų. Tačiau nemažėjant Rusijos grėsmei Lenkijos svarba visos Europos saugumo kontekste yra didžiulė, todėl „prarasti Lenkiją“ būtų didelis smūgis ne tik Lietuvos, bet ir visos ES saugumui.
Lietuvoje esama minčių, kad didėjančios įtampos tarp Lenkijos ir Vokietijos fone mūsų šalis galėtų iškilti kaip nuosaikesnė žaidėja, tiesianti tiltus tarp TT vadovaujamos Lenkijos ir ES institucijų. „Lietuva bent jau neturėtų įsitraukti į beatodairišką Lenkijos kritiką ir atskirti vidaus bei užsienio politikos tikslus, – sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas. – Prisimenant gerą Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczyńskio bendradarbiavimo laikotarpį, kai buvo bendrai žiūrima į regiono problemas, būtų galima tikėtis, kad ši patirtis suteiktų progą Lietuvai sušvelninti įtampas tarp Lenkijos ir Vokietijos.“
Kita vertus, Lenkijos valdančiosios daugumos nacionalistinis ir radikalus, o kartais net neracionalus tonas gali įskelti naujų kibirkščių dvišaliuose santykiuose ir su Lietuva. Juk iki šiol Lietuvos valdančioji dauguma taip ir nepriėmė nė vieno sprendimo, kuris padėtų Lietuvos lenkams pajusti, kad jie nėra ignoruojami. Todėl trūksta realaus pagrindo tikėtis, kad grįš auksine epocha vadintas V. Adamkaus ir L. Kaczyńskio bendradarbiavimo laikotarpis.
