Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


M. RUTTE PATVIRTINTAS
Penki iššūkiai naujajam NATO vadovui: nuobodu tikrai nebus
Alfa.lt
Scanpix
Markas Rutte.

Trečiadienį Briuselyje 32 NATO atstovai patvirtino kadenciją baigiantį Nyderlandų premjerą Marką Rutte’ę naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Spalio 1 d. M. Rutte penkerių metų kadencijai pakeis dešimtmetį Aljansui vadovavusį Jensą Stoltenbergą. Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia naujojo NATO vadovo? Klausia ir atsakymo ieško leidinys Politico.eu.

Pirmasis: galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas

Praėjus keturioms savaitėms po to, kai M. Rutte pradės eiti naujas pareigas, amerikiečiai keliaus prie balsadėžių ir gali vėl išrinkti D. Trumpą, NATO skeptiką.

Kampanijos metu D. Trumpas grasino sumažinti JAV pagalbą Ukrainai, jei vėl grįš į Baltuosius rūmus. Jei jis taip ir padarys, tai gali suduoti skaudų smūgį NATO sąjungininkių pasitikėjimui, nes JAV yra didžiausios karinės pagalbos Kyjivui teikėjos.

D. Trumpo perrinkimas taip pat beveik neabejotinai sužlugdys NATO planą parengti Ukrainą būsimai narystei, įskaitant pastangas užbaigti vis dar iš dalies sovietinio stiliaus Ukrainos kariuomenės vesternizaciją.

NATO šalys pernai pažadėjo, kad „galės pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai tam pritars ir bus įvykdytos sąlygos“. Tačiau, sprendžiant iš D. Trumpo neseniai pateiktos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio charakteristikos, šis įsipareigojimas atrodo netvirtas.

V. Zelenskis „gali būti geriausias pardavėjas iš visų kada nors gyvenusių politikų“, neseniai sakė D. Trumpas: „Jis tik prieš keturias dienas išvyko su 60 mlrd. dolerių [pasirašęs 10 metų saugumo susitarimą su JAV prezidentu Joe Bidenu], o grįžęs namo paskelbia, kad jam reikia dar 60 mlrd. dolerių. Tai niekada nesibaigia.“

Antrasis: Rusijos žiemos puolimas prieš Ukrainą

Vos M. Rutte pradės eiti pareigas, artėjant žiemai Ukraina prašys jo pagalbos. Pastaraisiais metais Rusija suintensyvino smūgius prieš Ukrainos šilumines elektrines ir užtvankas – infrastruktūrą, kurios visiškam remontui prireikia mėnesių, jei ne metų.

Kremliaus veiksmų planas nėra naujas. Pirmąją karo žiemą, 2022–2023 m., Ukrainos elektros tinklai buvo smarkiai pažeisti.

Pasak kadenciją baigiančio NATO vadovo J. Stoltenbergo, raktas į problemos sprendimą yra daugiau oro gynybos sistemų, kurios galėtų apsaugoti energijos tiekėjus, taip pat priežiūros personalą, remontuojantį pažeistus įrenginius. Tačiau Europa neturi tiek daug, kiek reiktų Ukrainos dangui uždengti.

Trečiasis: priversti NATO nares sumokėti

Neseniai NATO atšventė rekordinį skaičių sąjungininkių, pasiekusių 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą – 23. Iš tiesų Nyderlandai šią ribą peržengė tik šiemet. Tačiau tai reiškia, kad trečdalis Aljanso narių vis dar nesiekia šio tikslo, nors prieš 10 metų davė tokį pažadą.

Pietų Europos šalys yra vienos didžiausių pažeidėjų. Italijoje 2024 m. įverčiai rodo nedidelį sumažėjimą nuo ir taip žemo 1,5 proc. praėjusiais metais. Ispanija šiemet išleis tik 1,28 proc. Jos kaimynė Portugalija įsipareigojo skirti 1,55 proc.

„Prasti mūsų Viduržemio jūros regiono draugų rezultatai yra puikus ginklas D. Trumpui“, – Politico.eu sakė vienas aukšto rango diplomatas iš Baltijos regiono, kurio atstovai aktyviai pasisako už griežtesnį požiūrį į Rusiją.

Tačiau arčiau D. Trumpo teritorijos reikalai taip pat prasti. Kanada, NATO narė nuo pat pradžių 1949 m., skiria tik 1,37 proc. BVP ir fiksuoja 0,1 proc. augimą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

Ketvirtasis: Rytų flango nuoskaudos

Su Rusija besiribojančios šalys nėra didžiausi M. Rutte’ės gerbėjai, rašo Politico.eu. Jos piktinosi mažomis Nyderlandų išlaidomis gynybai ir yra ypač nusivylusios, kad svarbiausias vaidmuo NATO visada tenka Vakarų arba Šiaurės Europos atstovui, nors rytinio flango šalys jau ketvirtį amžiaus yra Aljanso narės.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas buvo pašalinta iš varžybų dėl aukščiausio NATO vadovo posto, nes jai buvo pasakyta, kad ji nesulauks tokių šalių kaip JAV, Prancūzija ir Vokietija paramos. Jos baiminosi, kad Maskva K. Kallas paskyrimą suprastų kaip karo veiksmų eskalavimą. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, kuris kandidatavo į šį postą, sulaukė tik Vengrijos paramos – trumpam ir tik dėl taktinių priežasčių.

Rytų flango šalys dabar tikriausiai prašys rimtesnio atstovavimo antriniame NATO lygmenyje: generalinio sekretoriaus pavaduotojo (DSG) ir įvairių generalinio sekretoriaus padėjėjų (ASG) pareigybių.

Pareigų paskirstymas jau kurį laiką buvo skaudus Rytų šalių klausimas. Kadenciją baigiantis DSG yra rumunas, o visi septyni ASG yra iš Vakarų – du iš JAV, po vieną iš Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos. Dar viena ASG vieta yra laisva.

Iš tiesų viena pirmųjų M. Rutte’ės, kaip NATO vadovo, užduočių bus paskirti pavaduotoją, ir bus daromas spaudimas, kad jis paskirtų ką nors iš Rytų šalies.

Penktasis: V. Putiną mėgstantys Europos lyderiai

M. Rutte turės įtikinti ne tik D. Trumpą, kad NATO išliktų gyvybinga ir sėkminga. Visoje Europoje klesti NATO skeptiškos ir V. Putiną mylinčios kraštutinių dešiniųjų partijos.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje artėja parlamento rinkimai, per kuriuos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis susivienijimas gali laimėti, todėl J. Stoltenbergas, duodamas interviu Politico.eu, kreipėsi į Paryžių su prašymu „išlaikyti stiprią NATO“.

M. Rutte, žinoma, puikiai žino šią istoriją. Tam tikra prasme jis pradėjo svarstyti apie NATO vadovo postą, kai tapo aišku, kad jo centro dešinioji partija pralaimės Nyderlandų rinkimus kraštutinių dešiniųjų Geerto Wilderso politinei jėgai, kaip ir nutiko.

G. Wildersas, pernai paklaustas, kaip vertina Rusijos vadovą V. Putiną, Rusijos propagandiniam kanalui „Russia Today“ sakė: „Aš jam ploju, kaip ir D. Trumpui, už tai, kad jie yra lyderiai, kurie stovi Rusijos ir Amerikos žmonių vardu.“

„Vieno dalyko M. Rutte’ei nereikia bijoti: jo naujasis darbas nebus nuobodus“, – apibendrina Politico.eu.

2024 06 26 11:36
Spausdinti