ScanpixSvarbiausių balandžio 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Ekonomika. Euro zonos ekonomikos augimas balandį paspartėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per 11 mėnesių. Kaip pranešama, tyrimų instituto „S&P“ skaičiuojamas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) šį mėnesį padidėjo iki 54,4 punkto, palyginti su 53,7 punkto kovą. Bet kokia didesnė nei 50 punktų PMI vertė liudija ekonomikos augimą.
Pasak Hamburgo komercinio banko (HCOB) vyriausiojo ekonomisto Cyruso de la Rubios, PMI įverčio padidėjimas indikuoja, kad euro zonos ekonomika toliau atsigauna, tačiau, pasak specialisto, pažvelgus atidžiau galima matyti, jog augimas yra „labai netolygiai pasiskirstęs“. „Pavyzdžiui, dar labiau padidėjo atotrūkis tarp iš dalies klestinčio paslaugų sektoriaus ir silpnėjančio gamybos sektoriaus“, – tvirtino C. de la Rubia.
Lietuvos verslas. Verslas jaučia nusivylimą, kad Lietuva, save ilgą laiką pristačiusi kaip tranzito valstybę, negali pasinaudoti dabartine padėtimi ir padidinti ukrainietiškų krovinių eksporto per jūrų uostą, sako Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ nevykdo savo pažadų, o logistikos bendrovės jau aplenkia Lietuvą. Nuo praėjusių metų gegužės Ukrainos grūdus kraunančios bendrovės vadovas sako, kad jų kiekis smarkiai sumažėjo, per Klaipėdos uostą eksportuojama tik nedidelė dalis ankstesnio kiekio. Anot jo, tai įvyko pamažu, verslui prarandant pasitikėjimą „Lietuvos geležinkeliais“. „Viskas įvyko po to, kai verslas pradėjo netikėti „Lietuvos geležinkeliais“, – BNS sakė L. Rimkus.
Bendrovės vadovas aiškina, kad dėl tokios situacijos nereikėtų kaltinti tik „Lietuvos geležinkelių“, nes kroviniai stringa Lenkijoje. Kita vertus, per metus trūko susitelkimo sprendžiant problemą, todėl neišnaudojamos galimybės vežti Ukrainos krovinius, kurie galėtų kompensuoti Klaipėdos uosto praradimus, nustojus vežti didelę dalį rusiškų ir baltarusiškų krovinių.
NATO susitikimas Vilniuje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė NATO kvietimą dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, liepos 11 ir 12 d. vyksiančiame Lietuvoje, pranešė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis kalbėjo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo JAV karinėje bazėje Ramšteine, Vakarų Vokietijoje, kuluaruose. Vis dėlto neaišku, ar Ukrainos prezidentas dalyvaus asmeniškai, ar vaizdo ryšiu kreipsis į Vilniuje susirinksiančius NATO lyderius. Saugumo sumetimais V. Zelenskio kelionių planai neskelbiami.
Šūvis sau į koją. Rusijos naikintuvas netyčia bombardavo Rusijos Belgorodo miestą, esantį maždaug už 40 km nuo Ukrainos sienos. Sužeisti du žmonės ir apgadinti keli pastatai. Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad valdžios institucijos nurodė evakuoti apgadintą devynių aukštų daugiabutį atsargumo sumetimais. Trumpame pareiškime Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad vienas jos naikintuvų bombonešių Su-34 ketvirtadienį 22.15 val. vietos laiku „netyčia išmetė lėktuvo sprogmenį“.
Tarp Taivano ir Kinijos. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį kalbėjo telefonu po to, kai Prancūzijos lyderis pareiškė, kad Europa neturėtų tapti JAV „sekėja“ Taivano klausimu. Pokalbio metu šalių lyderiai dar kartą patvirtino bendrą abiejų valstybių geopolitinę viziją.
Kalbėdamas apie Taivaną E. Macronas sakė, kad Europa turėtų vengti „krizių, kurios nėra mūsų“. Jis pakartojo Europos Sąjungos paskelbtą „strateginės autonomijos“ politiką ir paragino Europą tapti geopolitiniu „trečiuoju poliumi“ šalia Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Vėliau E. Macronas palaikė savo komentarus, sakydamas: „Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu.“
Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad abu vadovai „aptarė neseniai įvykusią prezidento E. Macrono kelionę į Kinijos Liaudies Respubliką ir jų nuolatines pastangas skatinti klestėjimą, saugumą, bendras vertybes ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
„Jie dar kartą patvirtino, kad svarbu išlaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“, – teigė Baltieji rūmai.
Pareiškime sakoma, kad J. Bidenas ir E. Macronas „pakartojo tvirtai remiantys Ukrainą Rusijai vykdant žiaurią agresiją“.
