UnsplashSvarbiausių balandžio 28-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Lietuvos ekonomika. Pirmą ketvirtį, tikėtina, Lietuvos ekonomika susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė. Pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Remiantis penkių apklaustų ekonomistų prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, traukėsi 0,8–1,8 proc., o dar vienas teigė, kad nuosmukis siekė 3,2 proc. Pirmą ketvirtį, palyginti su ketvirtu 2022 m. ketvirčiu, kai kurių analitikų vertinimu, nuosmukis galėjo siekti 0,2–0,75 procento.
Nors pastaruoju metu ekonomika demonstruoja atsparumą įvairiems sukrėtimams, analitikai teigia, kad pirmą ketvirtį techninės recesijos išvengti nepavyks, o daugiausia įtakos tam turi dėl silpnėjančios užsienio paklausos lėtėjanti pramonės gamyba.
Afrika. Kovos Sudane tęsiasi, nors kariaujančios karinės grupuotės susitarė trims dienoms pratęsti paliaubas. Buvo pranešimų apie susirėmimus visoje šalyje, įskaitant sostinę Chartumą. Tačiau smurtas buvo pakankamai prislopintas, kad tūkstančiai sudaniečių galėtų ieškoti prieglobsčio saugesnėse vietovėse, o šimtai užsienio piliečių būtų evakuoti. Nuo balandžio 15 d., kai prasidėjo kovos, buvo paskelbta daugybė paliaubų susitarimų, tačiau beveik nė vienas jų nenutraukė susirėmimų. Per beveik dvi savaites trukusius kariuomenės ir konkuruojančios sukarintos grupuotės susirėmimus žuvo šimtai žmonių.
Sutramdyti žvėrį. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Europos šalių centrinius bankus toliau didinti palūkanas ir taip „žudyti infliacijos žvėrį“.
„Jums reikia nužudyti tą žvėrį“, – penktadienį žurnalistams Stokholme pareiškė TVF Europos departamento vadovas Alfredas Kammeris. Pasak jo, istorijoje apstu atvejų, kai normų didinimo kampanijas sustabdžiusiems pinigų politikos formuotojams tekdavo bandyti dar kartą, o tai tik dar labiau pakenkdavo ekonomikai.
Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos regiono finansų institucijos praėjusiais metais inicijavo beprecedentes palūkanų normų didinimo kampanijas. Tačiau pastaruoju metu daugėja spėlionių, kad jos gali būti stabdomos, fiksuojant lėtėjantį ekonomikų ir infliacijos augimą, taip pat kilus chaosui bankininkystės sektoriuje, kai JAV žlugo keli bankai. TVF mano, kad centriniai bankai turėtų toliau kelti normas.
Parama Ukrainai. Pirmieji per akciją „Radarom!“ nupirkti radarai, užtrukę Lenkijoje dėl pasikeitusių procedūrų, jau kitą savaitę turėtų pajudėti į Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos. „Radarų įsigijimo ir siuntimo į Lietuvą procedūros užtruko apie mėnesį. Šį kartą Lenkijos pasienis į tranzitą pažiūrėjo gerokai formaliau“, – BNS atsiųstame komentare penktadienį sakė radarų pirkimu ir perdavimu Ukrainai besirūpinančios organizacijos „Mėlyna/Geltona“ („Blue/Yellow“) vadovas Jonas Ohmanas. Organizacija jau anksčiau yra skelbusi, kad Lietuvą pasiekė visi 16 įsigytų radarų, o pirmieji trys yra pakeliui į Ukrainą. Paspartinti procesą ir užtikrinti, kad leidimai būtų gauti kaip įmanoma greičiau, prašė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, praėjusią savaitę susitikusi su savo kolega Lenkijoje.
Vengrija. Vengrijos kariuomenės vadas ketvirtadienį buvo atliestas iš pareigų, rodo prezidentės dekretas. Sprendimo priežastys nenurodomos. Tai dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis šios NATO narės ginkluotosiose pajėgose.
Pranešama, kad šiais metais buvo atleisti keli šimtai karininkų ir karinės žvalgybos pareigūnų, kai nacionalistinių pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė sausį priėmė įstatymą, suteikiantį gynybos ministrui įgaliojimus atleisti vyresnius nei 45-erių asmenis. Vyriausybė teigia norinti pritraukti jaunesnių žmonių į ginkluotąsias pajėgas, tačiau opozicinės partijos šias priemones vadina valymu siekiant pakeisti į Vakarus orientuotus ir už NATO pasisakančius karininkus.
Šį mėnesį JAV naujienų portalas „Politico“ rašė, jog nutekinti nepatikrinti JAV karinės žvalgybos dokumentai rodo, kad Vengrija galbūt slapta leidžia sąjungininkams naudotis savo oro erdve ginklams į Ukrainą gabenti. Vengrijos gynybos ministerija paneigė šią informaciją ir ne kartą teigė, kad Ukrainai skirtiems sraigtasparniams nebuvo leista skristi Vengrijos oro erdve.
Valdant V. Orbánui, kuris nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios išlaiko glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, Vengrija atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai ir neleido per savo teritoriją gabenti karinės įrangos.
