ScanpixSvarbiausių kovo 24-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Protestai prieš pensijų reformą. Prancūzijoje vėl vyksta masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kur protestuotojai nusiaubė istorinį miesto centrą, protestų diena virto chaosu – vyriausybė pranešė, kad dešimtys policininkų buvo sužeisti, visoje šalyje suimta daugybė protestuotojų. Pasipiktinimas dėl reformos, kurią vyriausybė nusprendė įgyvendinti be balsavimo parlamente, per antrąją E. Macrono kadenciją virto didžiausia vidaus krize.
Ekonomika. Euro zonos ekonomikos augimas kovą paspartėjo. Kaip pranešama, tyrimų instituto „S&P“ skaičiuojamas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) šį mėnesį padidėjo iki 54,1 punkto, palyginti su 52 punktais vasarį. Tai yra didžiausia šio rodiklio vertė per 10 mėnesių. Teigiama, kad PMI augimą paskatino paslaugų sektorius. Bet kokia didesnė nei 50 punktų PMI vertė liudija ekonomikos augimą. Pastaruoju metu Europoje slopsta nuogąstavimai dėl galimos recesijos, būgštavus dėl sudėtingos žiemos itin išaugus energijos kainoms. Nors infliacija vis dar gerokai viršija nustatytą 2 proc. tikslą, vartotojų kainų augimo tempas euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėja. Pikas buvo pasiektas spalį, kai infliacija bendros valiutos bloke sudarė 10,6 proc.
Gynybos politika. Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila akcentuoja, kad Vakarų atgrasymo strategijoje vis dar trūksta to, kas galėtų atgrasyti Rusiją nuo karo veiksmų ėmimosi. „Europoje vyksta šis barbariškas karas, kurio sukėlėjas slepiasi už Kremliaus sienų. Putinas jau keletą dešimtmečių siekia savo tikslų, pradedant Gruzija, toliau Krymu ir galiausiai pradedant plataus masto karą Ukrainoje. Visa tai rodo, kad mūsų platesnėje atgrasymo strategijoje kažko trūksta“, – Seime vykstančiame Vilniaus saugumo forume penktadienį teigė J. Survila. Viceministras akcentuoja, kad į Rusijos atgrasymo strategijos trūkumus Baltijos valstybės jau ne kartą atkreipė Vakarų dėmesį.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje surinko duomenis apie daugiau nei 8 tūkst. per karą žuvusių civilių ir beveik 14 tūkst. sužeistųjų. Tai pareiškė JT misijos vadovė Matilda Bogner, pateikusi dvi naujas ataskaitas (apie karo belaisvių gydymą ir bendrą žmogaus teisių padėtį Ukrainoje per pastaruosius šešis mėnesius iki 2023 m. sausio 31 d.), pranešė „Ukrinform“. Karas pareikalavo daug žmonių gyvybių. Šios savaitės duomenimis, JT dokumentais užfiksavo daugiau nei 8 tūkst. žuvusių civilių ir beveik 14 tūkst. sužeistųjų, sakė M. Bogner. Ji pridūrė, kad daugiau nei 90 proc. civilių žuvo ir buvo sužeisti dėl raketų, sprogstamųjų ginklų ar minų, bet pabrėžė, jog iš tikrųjų civilių aukų skaičiai, deja, yra daug didesni.
