ScanpixSvarbiausių kovo 3-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Rusijos karas Ukrainoje. Karinei rusų grupuotei „Wagner“ vadovaujantis Jevgenijus Prigožinas teigė, kad Rytų Ukrainoje esantis Bachmuto miestas, dėl kurio mūšiai tęsėsi ilgiausiai per visą aktyvaus karo laikotarpį, yra apsuptas iš visų pusių. Ukrainos atstovai šios informacijos nekomentuoja, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis ir šalies kariuomenės vadai anksčiau yra sakę, kad padėtis Bachmute darosi vis sunkesnė, nors ukrainiečiai rusų puolimus atlaiko. Kyjivas nurodė evakuotis ir maždaug už 130 km nuo Bachmuto esančio Kupjansko gyventojams. Kupjanską anksčiau buvo užėmusios rusų pajėgos, tačiau pernai ukrainiečiams miestą pavyko atsiimti.
Santykių pagerėjimas? Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josephas Borrellis po ketvirtadienį vykusio G 20 valstybių susitikimo Indijoje teigė, kad JAV ir Rusijos santykiuose mato nedidelį pagerėjimą. Ketvirtadienį pirmą kartą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios susitiko JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Bent jau šį kartą jis pasiliko ir klausėsi. Tai nedidelis, bet svarbus pagerėjimas“, – sakė J. Borrellis per forumą Naujajame Delyje. „Manau, kad tai geriau nei nieko“, – pridūrė jis. A. Blinkenas penktadienį taip pat telefonu kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
Susidorojimas. Baltarusija nuteisė Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį 10 metų kalėjimo. A. Beliackis buvo įkalintas po 2020 m. vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais. Jis Baltarusijoje įkūrė pagrindinę žmogaus teisių gynimo grupę „Viasna“. Iš pradžių jis kartu su bendražygiais buvo kaltinamas mokesčių vengimu, bet lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai apkaltinti kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę sumą grynųjų pinigų“ ir jais esą buvo finansuojama opozicijos veikla.
FreepikStabdžiai. Penktadienį ES pirmininkaujančios Švedijos atstovas spaudai pranešė, kad atidėtas balsavimas dėl draudimo nuo 2035 m. ES pardavinėti vidaus degimo variklių varomas transporto priemones. Balsavimas, kuris iš pradžių buvo numatytas antradienį, buvo laikomas formalumu, nes ES šalys ir Europos Parlamentas pasiekė sutarimą šiuo klausimu praėjusių metų spalio mėnesį. Tačiau Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas iš valdančiosios verslui palankios FDP partijos anksčiau šią savaitę išreiškė nepritarimą pardavimų draudimui ir pagrasino, kad Berlynas draudimo nepalaikys.
