ScanpixKetvirtadienį-penktadienį Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) pagrindinė tema – ES kandidatės statusas Ukrainai ir Moldovai. Į ją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi ir ES lyderių palaikymo dėl Kaliningrado tranzito ribojimų.
„Atėjo metas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra Europos Sąjungoje. Kviečiu Jus suteikti šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai“, – savo laiške ES šalių vadovams paragino EVT pirmininkas Charles’is Michelis.
Po to kai praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Kyjivui ir Kišiniovui suteikti kandidatų statusą (įgyvendinus tam tikras reformas), o didysis ES trejetas – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi – apsilankę Ukrainoje irgi pažadėjo paremti į šį siekį, EVT didelių mūšių dėl to gali ir nekilti.
„Nėra nė vienos šalies, kuriai šis siūlymas keltų problemų, – antradienį sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas po ES Bendrųjų reikalų tarybos. – Parodysime didelį vieningumą.“
Ir net Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užtikrino, kad parems Ukrainą, vis dėlto atmesti įvairių dramų nedrįstama.
„Kaip iš savo gan didelės patirties EVT galiu pasakyti, niekada nežinai, kokių intensijų turi šalys narės“, – Briuselio žurnalistams trečiadienį kalbėjo aukštas ES pareigūnas ir čia pat pridūrė: „Esu užtikrintas dėl sprendimo, bet atsargus.“
Kaip teigė minėtas aukštas ES pareigūnas, kol kas sunku pasakyti, ar tai atsidurs EVT išvadose, nes yra „nenorinčių kelti šios temos valstybių narių“, kurias jis atsisakė įvardyti.
Vilnius aktyviai remia Ukrainos narystę ES, tačiau tai bus ne vienintelis Lietuvai svarbus klausimas šioje EVT. Vilnius taip pat tikisi, kad ES lyderiai išreikš palaikymą su Rusijos beprecedenčiais grasinimais dėl Kaliningrado tranzito ribojimo susidūrusiai Lietuvai. Kaip žinia, Lietuva, įgyvendindama ES sankcijas Rusijai ir Europos Komisijos rekomendacijas, sustabdė kai kurių prekių tranzitą į Kaliningradą. Tai iššaukė Maskvos įniršį ir ši pažadėjo, kad „pasekmės turės didelį neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“.
Lietuva siekia, kad ES parodytų solidarumą su Lietuva ir tai būtų užfiksuota EVT išvadose. Prezidentas G. Nausėda šį klausimą kels diskusijų su kolegomis metu. Tačiau, kaip teigė minėtas aukštas ES pareigūnas, kol kas sunku pasakyti, ar tai atsidurs EVT išvadose, nes yra „nenorinčių kelti šios temos valstybių narių“, kurias jis atsisakė įvardyti.
G. Nausėda taip pat planuoja kalbėti apie septintąjį sankcijų paketą, kuriame galėtų atsidurti daugiau Kremliaus šalininkų, tarp kurių iš ankstesnių sankcijų sąrašų išbrauktas patriarchas Kirilas, bei rusiškos dujos. Tačiau, po mėnesį trukusio, ypač sunkaus šeštojo ES sankcijų paketo Rusijai priėmimo labai maža tikimybė, kad bus pajudėta šia linkme.
Prieš pat EVT ketvirtadienio ryte įvyks ES lyderių ir Vakarų Balkanų susitikimas, kuris vos nesibaigė skandalu, kai Serbija, Albanija ir Šiaurės Makedonija pagrasino jame nedalyvauti. Šios šalys jaučiasi nuskriaustos, nes Bulgarija dėl savų ambicijų blokuoja Šiaurės Makedonijos ir Albanijos derybų dėl narystės ES pradžią. Serbija irgi nėra patenkinta nuo 2014 m. vykstančiomis derybomis dėl narystės ES. Po reveranso Ukrainai ir Moldovai, ES lyderiai bandys ieškoti saldainio ir Vakarų Balkanams.
„Turime suteikti naują postūmį plėtros procesui ir paspartinti mūsų Vakarų Balkanų partnerių integraciją“, – laiške teigė Ch. Michelis.
Be minėtų temų ES lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos dėl ES pirmininkavimą baigiančios Prancūzijos prezidento E. Macrono Europos politinės bendrijos idėjos. Taip pat kalbės apie galimus būdus išspręsti maisto krizę, kuri didėja dėl Rusijos vykdomos Ukrainos uostų blokados ir jos grūdų vagysčių, konferencijoje dėl Europos ateities pateiktų pasiūlymų.
EVT baigsis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimu.
