BNS fotoTiek ES, tiek Taivanas toliau bendradarbiaus taip, kad nepažeistų ar kad Pekinui nepasirodytų, jog pažeistas „vienos Kinijos“ principas, interviu IQ tvirtino Wienian Hu, ES ir Kinijos santykių ekspertė iš Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro (CEPS).
– Kaip šiuo metu vertinate ES ir Taivano santykius? Ar galima sakyti, kad ES pareigūnai į Taivaną žvelgia labai atsargiai?
– Manau, kad ES ir Taivano santykiai nepasikeitė, o tai reiškia, kad visas bendradarbiavimas vyksta laikantis „vienos Kinijos“ principo. ES pareigūnai iš tiesų gali būti atsargūs bendraudami su Taivanu, nenorėdami pažeisti „vienos Kinijos“ principo arba kad tai neatrodytų kaip jo pažeidimas. Kinijos reakcija prieš Lietuvą po „Taivano atstovybės“ atidarymo turėtų būti įspėjimas.
– Daug kalbama apie būtinybę gerinti ES ir Taivano santykius, pradedant Europos Parlamento praėjusių metų rezoliucija ir baigiant planais pradėti puslaidininkių gamybą Europoje. Tačiau teigiate, kad ES ir toliau elgsis pagal „vienos Kinijos“ principą. Taigi, ar matote kokių nors perspektyvų glaudesniems ES santykiams su Taivanu?
– Iš tikrųjų ir toliau sakysiu, kad ES ir Taivano santykiai bus palaikomi pagal „vienos Kinijos“ principą. Vadovaudamosi šiuo principu, abi šalys gali užmegzti arba pagilinti dvišalį bendradarbiavimą daugelyje sričių, pradedant ekonominiais ir prekybos santykiais, moksliniais tyrimais bei inovacijomis ir baigiant žmonių tarpusavio mainais, pavyzdžiui, kultūriniais mainais ir švietimu.
Dėl gilesnių ES ir Taivano santykių esu įsitikinusi, kad abi šalys sieks glaudesnių ES ir Taivano santykių perspektyvų, jei bus poreikis. Vis dėlto tai bus daroma laikantis „vienos Kinijos“ principo.
CEPS– Kai kurių ekspertų teigimu, kelios valstybės narės yra labai nepatenkintos tuo, kaip Vilnius sprendė Taivano klausimą. Kaip šis Lietuvos veiksnys gali atsiliepti ES santykiams su Taivanu?
– „Taivano atstovybės biuro“ poveikis ES ir Taivano santykiams priklauso nuo to, ar „biuras“ yra ES ir Taivano klausimas. Jei „biuras“ yra Lietuvos ir Taivano klausimas, mažai tikėtina, kad ES į jį įsitrauks. Galima daryti analogiją su AUKUS (Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV susitarimas dėl gynybinio bendradarbiavimo), kur povandeninių laivų sandoris buvo Prancūzijos ir Australijos iniciatyva, todėl nematome didelio ES įsitraukimo, kai sandoris žlugo. Panašiai, jei „biuras“ yra Lietuvos ir Taivano klausimas, jo poveikis ES ir Taivano santykiams mažai tikėtinas.
– Kokios yra pagrindinių ES valstybių narių pozicijos dėl santykių su Taivanu?
– Manau, kad jų pozicijos yra tokios pat kaip ir ES, t. y. laikantis „vienos Kinijos“ principo, prireikus plėtoti arba gilinti atitinkamus santykius su Taivanu atitinkamose srityse.
– Ko pats Taivanas tikisi ar pageidauja iš santykių su ES, atsižvelgiant į jo santykius su Kinija?
– Manyčiau, kad Taivanas nori sukurti palankias galimybes patekti į ES bendrąją rinką prekybos (prekėmis, paslaugomis) ir investicijų srityje; Taivanas taip pat nori daugiau prekiauti su ES ir sulaukti daugiau ES investicijų.
Kartu Taivanas nori megzti kuo glaudesnius santykius su ES politinėje, ekonominėje ir žmonių tarpusavio mainų srityse, bet nesuerzindamas Pekino ar nesuteikdamas galimybės interpretuoti, kad pažeidžia nusistovėjusius santykius su Kinija pagal esamą politinį vardiklį, t. y. nepaskelbti „nepriklausomybės“ nuo žemyninės Kinijos dalies.
