Rumunijos prezidento rinkimai – pamokoma politikos pelenės istorija
Premjeras Victoras Ponta laikytas puikiu pavyzdžiu, kaip aukštame poste įsitvirtinęs asmuo išnaudoja galios svertus kovoti su konkurentais. Tačiau politinių kombinacijų meistras sensacingai krito prieš kuklaus Sibiu miesto merą 55 metų Klausą Iohannisą.
V. Ponta ministru pirmininku paskirtas 2012 m. gegužę, žlugus tuometei Rumunijos vyriausybei. Jau gruodį jo vadovaujami socialdemokratai su Nacionaline liberalų partija (PNL) triuškinančia persvara laimėjo parlamento rinkimus, ir šis politikas įsitvirtino valdžioje. Šalies ekonomika gana sparčiai augo, mažėjo biudžeto deficitas, tačiau premjeras sulaukė daug kritikos dėl korupcijos, įsivėlė į keletą skandalų. Bet V. Ponta išlieka populiarus, ypač regionuose. Beveik visose prieš pirmąjį turą atliktose apklausose jo populiarumas siekė bent 40 proc. Premjeras arogantiškai pareiškė, kad debatus prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą jis stebės prie televizoriaus ekrano su spragintais kukurūzais.
Politikas užsiminė svajojantis suvienyti Rumuniją – prijungti Moldovą, tačiau tai įsiutino Kremlių, ir vėliau V. Ponta apie tai kalbėjo atsargiau. Teisėsaugos srityje premjeras žadėjo efektyvesnę kovą su korupcija. Užsienio apžvalgininkai sutarė, jog jo pergalė keltų pavojų šalies demokratijai, nes visas institucijas kontroliuotų viena partija. Nors atrodė, kad šis scenarijus taps realybe, viską pakeitė paprastas provincijos miesto meras, buvęs mokytojas.
K. Iohannisas 2000-aisiais tapo gimtojo Sibiu meru – pirmuoju vokiečiu miesto vadovu Rumunijoje po Antrojo pasaulinio karo. Vėliau jis perrinktas dar tris sykius. Nuo 2004 m. mero partija užsitikrino absoliučią daugumą tarybos rinkimuose. K. Iohannisas nebuvo įsivėlęs į jokias skandalingas istorijas. Jis sutvarkė infrastruktūrą, išgražino senamiestį, pritraukė turistų, užsienio investicijų, beveik panaikino nedarbą.
Įvykiai pagreitį įgavo 2013 m. vasarį, kai jau anksčiau Europos Parlamento rinkimuose su PNL bendradarbiavęs miesto meras tapo partijos nariu, o 2014-ųjų vasarą sulaukęs 95 proc. palaikymo perėmė PNL vairą ir, pavykus susitaikyti su Demokratine liberalų partija, tapo vienu rinkimų favoritų. Per kampaniją K. Iohannisas akcentavo šalies įvaizdžio gerinimą. Teigė ginsiąs Rumunijos teisinę sistemą nuo piktnaudžiavimo ir kovosiąs su korupcija. Netikėta pergalė aiškinama ir tinkamu socialinių tinklų išnaudojimu – K. Iohannisas tapo populiariausiu Europos politiku feisbuke. Jis pritraukė daugiau nei 1,2 mln. gerbėjų ir pralenkė iki tol pirmavusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Britų „The Telegraph“ išskiria ir rumunų diasporos svarbą. Apie 3 mln. emigrantų iš Rumunijos turi balso teisę. Balsavimas užsienyje pirmajame rinkimų ture sukėlė milžinišką nepasitenkinimo bangą – jam ruoštasi aplaidžiai ir ne visi asmenys galėjo pareikšti savo nuomonę. Uždarius apylinkes už durų liko didžiulės eilės. Antrasis turas sutraukė dar daugiau svetur gyvenančių piliečių. Situacija nė kiek nepasitaisė, Paryžiaus ir Turino gatvėse įpykę rumunai net susirėmė su policija. Dabar laukia naujas etapas, kai V. Ponta ir K. Iohannisas turės dirbti kartu. Bus sunku. Iki 2016 m. parlamento rinkimų didelių pokyčių nelaukiama – premjeras turi tvirtą daugumą parlamente, tad prezidentui bus nelengva išpildyti tautos lūkesčius. Jau dabar netrūksta teigiančių, kad dabartinėje politinėje konjunktūroje jis gali tekti sekti tik buvusio šalies vadovo Traiano Băsescu pėdomis – remtis konstitucijos numatytomis teisinėmis galiomis bei įtaka saugumo tarnyboms ir ne visai švariais būdais mėginti didinti savo autoritetą. Tačiau tai kitoks kelias, nei per rinkimų kampaniją žadėjo K. Iohannisas.
