Federalinis tyrimų biuras (FTB) rekomendavo neteikti oficialių kaltinimų Hillary Clinton dėl aplaidaus požiūrio į įslaptintus duomenis. Tačiau šis skandalas dominuos prasidedančioje rinkimų kovoje.
Islamo kovotojų ataka prieš JAV ambasadą Bengazyje (Libija) 2012 m. pareikalavo ambasadoriaus Christopherio Stevenso ir dar trijų amerikiečių gyvybės. Po šio įvykio pradėtas tyrimas, ar JAV pareigūnai, tarp jų ir tuometė Valstybės departamento vadovė H. Clinton, padarė viską, kad būtų išvengta aukų. Išvados atskleidė tai, kas jau ilgą laiką yra esminė politinė problema H. Clinton, siekiančiai tapti pirmąja JAV prezidente moterimi. Ji įtariama laiškų su įslaptinta informacija siuntimu iš asmeninio elektroninio pašto, naudojantis nesaugiu serveriu, į kurį bet kada galėjo būti įsilaužta.
FTB liepos 3 d. surengė pačios H. Clinton inicijuotą apklausą. Vėliau FTB vadovas Jamesas Comey paskelbė, kad kaltinimai ir kitos teisinės procedūros nerekomenduojamos, tačiau jis negailėjo kritikos už neatsakingą elgesį, kurio aukšto rango politikai neturėtų sau leisti. Išgirdus tokį sprendimą daliai amerikiečių atrodo, kad Clintonai lygesni už lygius ir gali išsisukti nuo teisingumo. Šias nuostatas stengiasi sustiprinti ir kandidatės į prezidentus oponentas Donaldas Trumpas – jis pažadėjo ištaisyti šią klaidą vos tapęs šalies vadovu.
Net du trečdaliai už H. Clinton ketinančių balsuoti rinkėjų mano, kad ji gali meluoti.
Nors FTB verdiktas H. Clinton leido lengviau atsikvėpti, istorija tuo nesibaigė. Dabar tyrimą atnaujino JAV valstybės departamentas. Jis nenurodė konkretaus termino, iki kada pateiks savo atsakymus. Tai reiškia, kad vadinamasis elektroninio pašto skandalas vis dar yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti sprogti pačiu netinkamiausiu politikei metu.
Ši istorija išliks dėmesio centre, nes joje gausu kontroversiškų detalių. Pavyzdžiui, FTB vadovas patvirtino, kad buvo rašyti laiškai, kurių turinį sudarė įslaptinta informacija jau ir tuo metu, kai jie siųsti, tačiau H. Clinton toliau neigia savo kaltę ir kartoja nesiuntusi įslaptintų elektroninių laiškų. Išsiskyrus pozicijoms kyla abejonių, ar H. Clinton išties atvira ir sąžininga savo rinkėjams. Naujausios apklausos atskleidžia, jog net du trečdaliai už šią politikę ketinančių balsuoti rinkėjų mano, kad ji gali meluoti. Negana to, prieš FTB paskelbiant išvadas kandidatės į prezidentus vyras buvęs JAV vadovas Billas Clintonas buvo susitikęs su generaline prokurore Loretta E. Lynch. Tikinta, kad šis susitikimas oro uoste neturėjo nieko bendra su tyrimu, tačiau tokie faktai tik didina rinkėjų nepasitikėjimą Clintonų sąžiningumu.
D. Trumpo proga
Žiniasklaidoje nuolat mirgantys straipsniai apie H. Clinton neatsakingumą naudingi Respublikonų partijai. Nors FTB išvadoms pritarė generalinė prokurorė L. E. Lynch, respublikonai reikalauja, kad Teisingumo departamentas apklaustų H. Clinton ir nustatytų, ar ji nemelavo Kongresui. Po liepą įvykusių abiejų partijų konventų prasidėjo aktyvi varžovų dėl JAV prezidento posto dvikova. „Debatuose D. Trumpas, tikėtina, naudosis situacija ir sieks išmušti H. Clinton iš vėžių“, – tikino Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Po FTB surengtos apklausos H. Clinton pamėgino perimti iniciatyvą ir į savo rinkimų kampaniją aktyviai įtraukti dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą. Kampanijos renginyje Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, dabartinis šalies lyderis negailėjo pagyrų kandidatei, prisipažino besižavintis jos sugebėjimais. Valstybės departamentui paskelbus apie atnaujinamą tyrimą, paramą išreiškė ir buvęs H. Clinton varžovas Bernie Sandersas. Jo palaikymas išties svarbus, nes 85 proc. jį remiančių rinkėjų ketina balsuoti už H. Clinton.
Demokratams lieka tikėtis, kad iki rinkimų lapkritį skandalas išsikvėps. „Labai abejotina, ar bet koks kitas faktas apie skandalą turės papildomą efektą, nes svarbiausios išvados jau padarytos“, – įsitikinęs L. Kojala. Tačiau svarbiausias iššūkis H. Clinton lieka tas pats – įtikinti dar neapsisprendusius rinkėjus, kad ja galima pasitikėti.
