Prekyba gali būti sąžiningas ir pelningas verslas. O prekyba poveikiu – viliojanti, bet nelegali veikla. Vis dėlto kai kurios partijos tam negali atsispirti.
Kažkada Rolandas Paksas buvo verslininkas. Tačiau politikos ir verslo painiojimas galiausiai privedė prie apkaltos – be kitų kaltinimų nušalintajam prezidentui, buvo ir tai, kad jis neteisėtai savo patarėju paskyrė vieną svarbiausių rinkimų kampanijos rėmėjų Jurijų Borisovą. Kitaip tariant, pardavinėjo politinius postus.
Įprotis politikoje užsiimti verslu nedingo net ir po apkaltos proceso. „Tvarka ir teisingumas“ pamažu pavirto specifiniu „politinio verslo“ subjektu. „Visada sakiau, kad šios partijos veikloje jau daugelį metų buvo daugiau uabo, o ne politinės organizacijos požymių. Sprendimai ten grįsti ne politiniais, o galbūt ekonominiais interesais“, – teigė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ narys Andrius Mazuronis.
Daugeliu atvejų bandymai papildomai užsidirbti iš politikos yra neteisėti. 2015 m. pabaigoje, atlikdama dar 2014-aisiais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus ne tik „Tvarkos ir teisingumo“ nariui, buvusiam partijos atsakingajam sekretoriui Rimui Antanui Ručiui (kaip specialųjį liudytoją į tyrimą įtraukė buvusį vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską), bet ir visai partijai. Iš viso STT šioje didžiulėje byloje turi daugiau nei dešimt įtariamųjų, tačiau pirmą kartą kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti juridiniam subjektui – politinei organizacijai.
„Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai“, – teigta STT pranešime. Įtariama, kad vykdant viešuosius pirkimus už pažadus ir susitarimus dėl poveikio „Tvarkos ir teisingumo“ naudai buvo priimta didesnė nei 377 tūkst. eurų kyšių suma.
Partija – kyšininkavimo tinklas
Tai kol kas išskirtinis atvejis, nes tik 2011 m. pakeistame Baudžiamajame kodekse tiksliau apibrėžta kyšininkavimo tarpininkavimo veika ir ji pavadinta prekyba poveikiu. Anksčiau, anot teisininkų, labiau linkta taikyti kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir tokią veiką įvardyti kaip padėjimą kyšininkauti, piktnaudžiavimą ar sukčiavimą. Taip pat tik kelerius pastaruosius metus už šiuos korupcinius nusikaltimus taikoma atsakomybė ir juridiniams asmenims.
Kaip rodo STT duomenys, tik pastaruoju laiku padaugėjo ikiteisminių tyrimų, susijusių su įtarimais, kad vyksta prekyba poveikiu. Šio tipo nusikalstama veika yra sudėtingesnė, sunkiau įrodoma, tad ir ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnį pradedama mažiau nei dėl kitų korupcinių nusikaltimų. „Jau pats pobūdis nurodo, kad tokie nusikaltimai yra sudėtingesni, į juos būna įsitraukę daugiau susijusių asmenų nei tiesioginio kyšininkavimo atveju, – teigė STT Teisės skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. – Be to, tokiame nusikaltime dalyvaujantys asmenys gali būti susiję įvairiais ryšiais, kurie ne visada atspindi formalią įtaką, pavyzdžiui, nėra pavaldumo saitų.“ Dabartinis Baudžiamojo kodekso 226 straipsnis pradėjo galioti tik nuo 2012 m., o kai kurie dar tuomet pradėti ikiteisminiai tyrimai tik visai neseniai baigėsi įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais. 2014 m. prekyba poveikiu sudarė tik 17 proc. visų STT nustatytų nusikalstamų korupcinių veikų.
STT vis dar vykdo tyrimą dėl korupcijos „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje, jame daug įtariamo kyšininkavimo epizodų. Pagrindinė schema, pagal kurią, įtariama, veikė ši politinė organizacija, atrodo taip: šios atstovai paimdavo kyšius iš verslininkų arba juos ragindavo paremti partijos renginius, o mainais žadėjo padėti laimėti viešuosius konkursus, vykdomus „Tvarkos ir teisingumo“ kontroliuojamose ministerijose ar kitose valstybės įstaigose.
Pavyzdžiui, prokurorai teigia surinkę duomenų, kad Seimo narys R. A. Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė didelės vertės kyšį ir pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad šie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir proteguotų R. Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį“, kuris, teisėsaugos teigimu, buvo skirtas „Tvarkai ir teisingumui“ bei R. Paksui populiarinti.
Būdama valdančiojoje koalicijoje, gautas valdyti keletą ministerijų „Tvarka ir teisingumas“ pavertė savo melžiamomis karvėmis.
STT taip pat įtaria, kad šios partijos nariai darė galbūt neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 m. organizuojant daugiau nei 7,8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo konkursą, daugiau kaip 2,6 mln. eurų vertės viešuosius pirkimus valstybės įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje. Tikrintos ir įtarimų sukėlusios valstybės įmonės „Infostruktūra“ organizuotų ir vykdytų viešųjų pirkimų aplinkybės.
Kitaip tariant, būdama valdančiojoje koalicijoje, gautas valdyti keletą ministerijų „Tvarka ir teisingumas“ pavertė savo melžiamomis karvėmis – susitardavo su verslininkais, kad parėmus partiją arba tiesiogiai kai kuriuos politikus bus palankiai suorganizuoti viešojo pirkimo konkursai. Pradėjus ikiteisminius tyrimus paaiškėjo, kad į tokią pelningą veiklą buvo ypač įsitraukę Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, galbūt net pats ministras D. A. Barakauskas. Institucijai ėmus vadovauti Sauliui Skverneliui, atleistas ne vienas darbuotojas, įtariamas dalyvavęs organizuojant neskaidrius viešuosius pirkimus, o pats ministras neslėpė nuostabos dėl politinės virtuvės užkulisių.
Partijai pareikšti įtarimai paties R. Pakso, regis, nė kiek neatbaidė. Jis ir toliau nebuvo linkęs atsisakyti senųjų įpročių, kol 2016 m. vasarį STT jį apklausė kaip specialųjį liudytoją jau kitame ikiteisminiame tyrime. Įtariama, jog R. Paksas, pasinaudodamas savo įtaka Aplinkos ministerijoje dirbantiems partijos nariams, susitarė su „Lietuvos ryto“ vadovu Gedvydu Vainausku, kad galėtų paveikti ministerijai pavaldžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus. Šie turėjo leisti pradėti eksploatuoti Prienuose mažmeninės prekybos tinklui „Norfa“ priklausantį prekybos centrą. Įtariama, kad buvo susitarta, jog R. Paksas už tokias paslaugas gaus 15 tūkst. vertės kyšį.
Taigi, šiais atvejais galima kalbėti jau apie keletą tarpininkų, per kuriuos bandyta papirkti valstybės tarnautojus. Kaip teigė R. Kaziliūnaitė, kuo sudėtingesni korupciniai tinklai, tuo daugiau tarpininkų įtraukiama: „Šio ikiteisminio tyrimo atveju galima sakyti, kad nuo naudos gavėjo, t. y. kurio naudai buvo organizuojamas neteisėtas poveikis, ir pageidaujamo sprendimo priėmėjo buvo mažiausiai trys keturios poveikio grandys.“ Anot jos, STT tiriamuose korupciniuose nusikaltimuose paprastai veikia daug asmenų, jie neretai sudaro tinklą, kuriame pasidalija vaidmenis, kyšininkaujama per tarpininkus ir dažnai ne per vieną grandį. „Tokio tarpininkavimo atvejų daugėja“, – pripažino pašnekovė.
Ir visa tai vyksta tuo metu, kai partijai gresia būti nubaustai ar net likviduotai. Kas paskatina politikus taip elgtis? „Begalinė meilė pinigams, – vieną galimų paaiškinimų nurodė A. Mazuronis. – Kalbant apie R. Paksą, matyt, įsijautimas į prezidento vaidmenį, nebaudžiamumo jausmas, o kitų politikų ar viceministrų atveju – interesas būti artimame vykdytojų rate ir taip užsitikrinti pasitikėjimą ateityje.“
Įkliuvo? Gal išsuksime
Kai buvo pareikšti įtarimai „Tvarkai ir teisingumui“ ir konkretiems jai priklausantiems asmenims dėl galimo dalyvavimo korupcinėje veikloje, partijos nariai ėmė ieškoti būdų, kaip politinę organizaciją ir bendražygius išsukti nuo galimų bausmių. Tai daryta visiškai atvirai, įžūliai, jau be tarpininkų.
Dar 2014 m. pabaigoje, kai buvo atliktos kratos „Tvarkos ir teisingumo“ būstinėje, jos naujasis narys Valdas Vasiliauskas (patekęs į Seimą kaip „Drąsos kelio“ atstovas) pateikė Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo ne tik bandė pakeisti kriterijus, kas gali būti apkaltintas prekyba poveikiu, bet ir apskritai siūlė išbraukti teiginį, kad už šį nusikaltimą gali atsakyti ir juridinis asmuo. „Atkreipiu dėmesį, kad šis kodekso straipsnis gali būti taikomas ir juridiniams asmenims, kitaip tariant, partijoms, organizacijoms. Tai yra baisus ginklas, kurį specialiosios tarnybos gali panaudoti prieš kiekvieną politiką, prieš kiekvieną valstybės tarnautoją, jeigu tik jos nori susidoroti su savo politiniu oponentu“, – pristatydamas savo įstatymo projektą Seimo plenariniame posėdyje aiškino V. Vasiliauskas.
Vis dėlto šis primityvus bandymas apsaugoti partiją nuo atsakomybės kol kas nebuvo sėkmingas – Vyriausybė, taip pat teisėsauga, turinčios įvertinti galimą įstatymo poveikį, sukritikavo siūlomą projektą ir nurodė, kad jis akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams stiprinti kovą su korupcija. Galiausiai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymo projektui ir nutarė jį grąžinti autoriams tobulinti.
Tačiau „Tvarka ir teisingumas“ vis dar gali išsisukti. Kaip parodė Darbo partijos byla dėl apgaulingos apskaitos, užtenka reorganizuoti politinę organizaciją, suteikti jai naują pavadinimą, ir teismai nebegali jos bausti baudžiamojoje byloje kaip juridinio asmens. Kad tokių manipuliacijų būtų išvengta, prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, pagal kurias juridiniams asmenims, pareiškus įtarimus, būtų apribotos teisės vykdyti reorganizaciją. „Pagal Civilinį kodeksą reorganizavus juridinį asmenį, visas jo teises ir pareigas perima naujasis juridinis asmuo. Tokiu atveju nėra pagrindo naujam juridiniam asmeniui netaikyti civilinės atsakomybės. Tačiau reorganizavus juridinį asmenį baudžiamojo proceso metu, jo baudžiamoji atsakomybė tampa negalima, nes, baudžiamosios teisės požiūriu, nebelieka baustino juridinio asmens. Tokia ir teismų praktika“, – pristatydama projektą Seime kalbėjo prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
„Tvarka ir teisingumas“ planuoja pertvarką – neseniai pranešta, kad politinė organizacija ketina jungtis su nykštukinėmis Respublikonų ir Žemaitijos partijomis.
Politikai tokio siūlymo nepalaikė. Kovo 22 d. pateiktą projektą parėmė tik 35 Seimo nariai: liberalai, konservatoriai ir dalis socialdemokratų. Kaip ir galima tikėtis, projektui nepritarė (susilaikė) visa posėdyje dalyvavusi Darbo partijos frakcija ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai (išskyrus Stasį Brundzą).
Tokie rezultatai leidžia „Tvarkai ir teisingumui“ planuoti pertvarką – neseniai pranešta, kad politinė organizacija ketina jungtis su nykštukinėmis Respublikonų ir Žemaitijos partijomis. Taip pat vyksta kalbos dėl galimybės įtraukti Tautininkų sąjungą. Po tokių pertvarkų būtų logiška naująją partiją pavadinti „Nei tvarkos, nei teisingumo“.
