Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


NAUJIENŲ APŽVALGA
Pirmadienio kaleidoskopas: ES ekonomika, rinkimai Turkijoje ir kitos svarbiausios naujienos
IQ BNS ELTA
Scanpix
Rinkimų naktis Turkijoje.

Svarbiausių gegužės 15-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Ekonomika. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiais ir kitais metais bloko ekonomikos augimas ir infliacija bus didesni, nei tikėtasi. EK mano, kad 2023 m. Europos Sąjungos ekonomika išaugs 1 proc., o infliacija 2023 m. sieks 6,7 proc., o 2024 m. – 3,1 proc.

Lietuvoje 2024 m. numatomas 2,7 proc. BVP augimas, kurį paskatins didėjančios europinės investicijos. Infliacija išlieka aukšta ir 2023 m. prognozuojama 9,2 proc., tačiau ji mažėja ir 2024 m. turėtų nukristi iki 2,2 proc. Vis dėlto ilgiau trunkanti infliacija bei Rusijos karas yra veiksniai, kurie gali pabloginti Europos ekonomikos perspektyvas.

JK ir Ukraina. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku. Po pokalbio Ukrainos lyderis pareiškė, kad tikisi greitai pasiekti susitarimą dėl naikintuvų iš Vakarų partnerių jo šaliai. V. Zelenskis teigė, kad artimiausiu metu bus paskelbti svarbūs sprendimai dėl, kaip jis vadina, lėktuvų koalicijos karui su Rusija sukūrimo, tačiau dar reikia šiek tiek padirbėti. Valstybės vadovas tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su R. Sunaku jo užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono.

Praėjusią savaitę prasidėjusi jo kelionė po Europos sostines padėjo Ukrainai užsitikrinti daugiau Prancūzijos ir Vokietijos pažadų dėl karinės pagalbos prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą. Tačiau NATO narės iki šiol atsisako siųsti Kyjivui modernių naikintuvų. Vis dėlto R. Sunakas patvirtino, kad Britanija padės Ukrainai rengti „kovai pasirengusius pilotus“. Tai yra Londono paramos Kyjivui paketo dalis.

Turkija. Turkija rengiasi pirmajam šalies istorijoje papildomam prezidento rinkimų turui, nes dabartinis šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoğanas pirmajame ture pergalės neužsitikrino. Valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ duomenimis, R. T. Erdoğanas surinko 49,3 proc. balsų. Opozicijos lyderis Kemalis Kılıçdaroğlu atsiliko, gavęs 45 proc. balsų. Pirmasis Turkijos prezidento rinkimų papildomas turas per visą šios daugiausia musulmoniškos, bet oficialiai pasaulietinės valstybės 100 metų istoriją įvyks gegužės 28-ąją.

Scanpix
Kemalis Kilicdaroglu.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas balsavime, tapusiame referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, pasiekė beveik 90 procentų. R. T. Erdoğanas 85 mln. gyventojų turinčiai šaliai vadovavo per vieną iš labiausiai permainingų ir didžiausią visuomenės susiskaldymą sukėlusių laikotarpių. Jo metu Turkija tapo galinga karine ir geopolitine jėga, atliekančia svarbų vaidmenį įvairiuose konfliktuose nuo Sirijos iki Ukrainos. Dėl šios NATO narės įtakos tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose rinkimų rezultatai yra tokie pat svarbūs tiek Vašingtonui ir Briuseliui, tiek Damaskui ir Maskvai.

Tačiau po pirmojo valdžioje praleisto R. T. Erdoğano dešimtmečio, per kurį atsigavo šalies ekonomika ir atšilo santykiai su Europa, buvo antrasis dešimtmetis, kupinas socialinių ir politinių neramumų. Po nepavykusio 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą jis ėmėsi griežto atsako, sukausčiusio Turkijos visuomenę ir sukėlusio vis didesnį diskomfortą Vakarų partneriams. K. Kılıçdaroğlu ir jo šešių partijų opozicinio aljanso iškilimas suteikia užsienio sąjungininkams ir Turkijos rinkėjams aiškią alternatyvą.

Permainų langas. Užsienyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paragino visuomenę pasiruošti politinėms permainoms, kai pasirodė pranešimų apie blogėjančią autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatą. Nuo 1994 m. valdžioje esantis 68 metų vyras šešias dienas nesirodo viešumoje ir praleido svarbius renginius. Pastarąjį kartą A. Lukašenka buvo pastebėtas Maskvoje, kur minėjo Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacius metines, tačiau praleido vėliau tądien jo sąjungininko rusų prezidento Vladimiro Putino rengtus pietus.

Dainius Labutis/ELTA
Sviatlana Cichanouskaja.

Jo varžovė S. Cichanouskaja, kuri po 2020 m. masinių protestų prieš A. Lukašenką pabėgo į kaimynę Lietuvą, socialiniame tinkle „Twitter“ pakomentavo kalbas apie jo sveikatą. „Mums tai reiškia tik viena: turime būti gerai pasirengę visiems scenarijams“, – sakė ji.

Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovas socialdemokratas Juozas Olekas pirmadienį teigė, kad sušlubavus režimo lyderio A. Lukašenkos sveikatai Baltarusijoje gali atsiverti permainų langas ir demokratinės jėgos turi būti pasiruošusios perimti valdžią. Kalbėdamas apie galimus scenarijus, susijusius su dabartinio vadovo A. Lukašenkos sveikatos būkle, J. Olekas pabrėžė, kad režimui likus be vadovo tai keistų situaciją iš esmės, bet reikia įvertinti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksnį, kuris siektų išlaikyti įtaką.

2023 05 15 16:30
Spausdinti