ScanpixSvarbiausių sausio 23-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Audra Seime. Seimo narys konservatorius Kristijonas Bartoševičius atsisakė Seimo nario mandato. Politikas BNS teigė, kad sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių. Jį pakeis buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Vėliau dieną prokuratūra paprašė panaikinti K. Bartoševičiaus neliečiamybę dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. TS-LKD nariai sakė esantys šokiruoti žinios, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kaltinimai yra „absoliuti naujiena“. Pats politikas tvirtino, kad apie šiuos kaltinimus nieko nežinojo, apklaustas dar nebuvo, o atsistatydinimas – tik sutapimas. Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo feisbuko paskyroje rašė: „Bet koks įtarimas, pareikštas Seimo nariui, yra labai rimtas smūgis tiek visam Seimui, tiek politinei sistemai.“ Vyriausioji rinkimų komisija antradienį spręs dėl konservatoriaus įgaliojimų panaikinimo Seime.
Erikas Ovčarenko/BNSNauji veidai. Naujosios Zelandijos valdančioji Leiboristų partija ministru pirmininku oficialiai išrinko Chrisą Hipkinsą, kuris pakeis Jacindą Ardern. Jis pažadėjo sutelkti dėmesį į šalies ekonomiką, ypač į didėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Ch. Hipkinsas, kuris šiuo metu yra policijos, valstybės tarnybos ir švietimo ministras, bus prisaikdintas trečiadienį. Patyręs parlamento narys ir karjeros politikas šiuo metu laikomas saugiausiu leiboristų pasirinkimu. Tačiau net ir turėdamas ilgą patirtį politikoje būsimasis lyderis spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose turės įtikinti Naujosios Zelandijos gyventojus, kad jis ir jo centro kairiųjų leiboristų partija yra tinkami vadovauti šaliai dar vieną kadenciją.
Estija. Rusija įsakė Estijos ambasadoriui Margusui Laidre’ei per dvi savaites išvykti iš šalies po to, kai Kremlius apkaltino šalį „rusofobija“. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Estija „sąmoningai sugriovė“ santykius su Maskva. M. Laidre yra pirmasis ambasadorius, kurį Rusija išsiuntė nuo praėjusių metų įsiveržimo į Ukrainą. Estija atsakydama paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti iki tos pačios datos.
Nukonkuruoti dolerį. Argentina ir Brazilija pareiškė, kad pradės parengiamuosius darbus bendrai Pietų Amerikos valiutai sukurti. Dviejų didžiausių Pietų Amerikos ūkių vadovų bendrai rašytame straipsnyje teigiama, kad ši valiuta galėtų būti pavadinta „sur“. Šalys planą aptars aukščiausiojo lygio susitikime Buenos Airėse šią savaitę ir pakvies prisijungti kitas Lotynų Amerikos šalis. Jei pasiseks, tai bus antras pagal dydį pasaulyje valiutų blokas. Argentinos ir Brazilijos tikslas – skatinti regioninę prekybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio. Argentinai, kuri kovoja su itin aukšta infliacija (metinė infliacija artėja prie 100 proc.) ir turi silpną valiutą, nauda akivaizdi. Tačiau Brazilijoje, kurios centrinis bankas niekada nesutiko su šia idėja, nerimaujama dėl galimų padarinių artimai bendradarbiaujant su ekonomiškai nestabilia kaimyne. Nuo 2020 m., kai Argentina neįvykdė įsipareigojimų, ji iš esmės buvo atkirsta nuo tarptautinių skolos rinkų ir vis dar yra skolinga Tarptautiniam valiutos fondui daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Unsplash