Naujos technologijos visuomet pralenkia reguliuotojų kuriamas taisykles. Ne išimtis ir tabako pramonė.
Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta įvairių kaitinamojo tabako bei elektroninių cigarečių tyrimų. Ką rodo jų rezultatai ir kokios politikos laikosi skirtingos pasaulio šalys?
Akivaizdu, kad vienos nuomonės neturi nei valstybės institucijos, nei politikai, nei medikai, skirtingas strategijas renkasi ir atskiros šalys. Vieni netradicinius tabako produktus siūlo vertinti taip pat griežtai kaip cigaretes, kiti mato alternatyvą, padedančią sumažinti su tradiciniais tabako gaminiais siejamų sveikatos problemų.
Nauji tyrimai, senos išvados?
Pirmieji kaitinamojo tabako produktai atsirado dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, tačiau neišpopuliarėjo. 2007 m. didesnio dėmesio sulaukusį produktą pristatė japonų bendrovė „Japan Tobacco International“ („Ploom“), 2008 m. – amerikiečių „Philip Morris International“ („Iqos“). 2015-aisiais JAV žaibiškai išplito startuolio sukurta elektroninė cigaretė „Juul“ (dabar šio gaminio pardavimai JAV yra ribojami). Elektroninės cigaretės yra trijų tipų: vienkartinės elektroninės cigaretės, neretai neaiškios kilmės ir gamintojų, kurios itin paplitusios tarp jaunimo, taip pat užpildomos iš papildomos talpyklos, kurias galima pildyti ir patiems, dar vadinamos atviromis talpyklomis, bei daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis, dar vadinamos uždaromis talpyklomis. Pastarojo tipo produktus paprastai siūlo žinomi tabako gamintojai.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kasmet daugėja ir tyrimų. Nuo 2017 m. tyrimų apie kaitinamąjį tabaką skaičius išaugo vidutiniškai dešimt kartų: 2017-aisiais jų per metus buvo atlikta 15, 2022-aisiais – 182, o per dešimt mėnesių 2023-iaisiais – 130. Tyrimuose daugiausia analizuojamas kaitinamojo tabako gaminių paplitimas ir įtaka vartotojų sveikatai. Elektroninių cigarečių poveikį įvertinti kebliau, nes šį segmentą sunkiau kontroliuoti dėl didelės įrenginių ir jiems skirtų skysčių gamintojų įvairovės.
Dar 2014 m. Jungtinės Karalystės (JK) Sveikatos apsaugos agentūra pripažino elektronines cigaretes saugesnėmis už tradicines, o po metų tvirtino, kad elektroninės cigaretės gali daryti reikšmingą įtaką siekiant visiškai išnaikinti rūkymą. Maždaug tuo metu, 2015-aisiais, pradėjo skirtis alternatyvių produktų vartotojų, sveikatos institucijų ir skirtingų valstybių požiūris į naujuosius tabako gaminius. Vienos šalys pradėjo laisvinti elektroninėms cigaretėms ir kaitinamajam tabakui taikytus reikalavimus (JAV, Naujoji Zelandija), kitos – juos griežtinti (Filipinai, Australija, Kanada).
Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorės, profesorės Nataljos Istominos teigimu, medicinos mokslas jau daugiau nei kelis dešimtmečius analizuoja ir tiria kaitinamąjį tabaką bei elektronines cigaretes kaip alternatyvą rūkyti negalintiems mesti gyventojams. „JK veikia dešimtys tyrimų centrų, kurių atliekamos mokslinės analizės siejamos su labai didele populiacijos dalimi. Būtent šių tyrimų ir jų rezultatų pagrindu 2023 m. JK įtvirtino alternatyvas kaip efektyvią priemonę savo šalies gyventojams padedant mesti rūkyti, – pasakojo pašnekovė. – Tokių mokslinių tyrimų nuolat daugėja – juos atlieka universitetai, valstybiniai tyrimų centrai ir panašiai.“
Tačiau, anot profesorės, jau pasirodė ir duomenų, kad elektroninės cigaretės gali būti net labiau pavojingos, nei tabako rūkymas. Tai susiję su kompleksiniu žalingu poveikiu, t. y. kelių medžiagų poveikiu sveikatai.
Nuo 2017 m. tyrimų apie kaitinamąjį tabaką padaugėjo vidutiniškai dešimt kartų: 2017-aisiais jų per metus buvo atlikta 15, 2022-aisiais – 182.
Toksikologo Roberto Badaro teigimu, per pastarąjį dešimtmetį tyrimų apie elektronines cigaretes skaičius smarkiai išaugo ir onkologijos, ir pediatrijos, ir kardiologijos srityse. Apie kitus alternatyvius gaminius tyrimų kol kas trūksta. „Turime akivaizdžius ūminius elektroninių cigarečių sukeltus pažeidimus, bet apie lėtinius galėsime kalbėti po 15 metų“, – teigė R. Badaras.
Didžiausia kaitinamojo tabako gamintoja „Philip Morris International“ pirmoji paskelbė, kad remiantis tiek bendrovės, tiek nepriklausomais tyrimais kaitinamojo tabako produktuose yra išskiriama 95 proc. mažiau kenksmingų cheminių medžiagų nei degiuoju būdu rūkomose cigaretėse. Tam vėliau pritarė ir bendrovė „British American Tobacco“ „Remiantis moksliniais tyrimais, tai yra tiesa, bet lygybės ženklo tarp mažesnės žalos, mažesnio medžiagų kiekio dūmuose ir sveikatos privalumų dėti negalima, – aiškino R. Badaras. – Kad išmetamųjų medžiagų yra gerokai mažiau – tikriausiai taip, bet nieko daugiau.“
Šiam požiūriui pritarė ir N. Istomina. Pasak profesorės, naujai skelbiami tyrimų rezultatai kol kas tvirto ir vienareikšmiško atsakymo apie alternatyvių tabako gaminių poveikį sveikatai nepateikia. „Matoma tendencija (nes duomenų daugėja), kad kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės sukelia mažesnę žalą žmonių sveikatai nei įprastai rūkomi tabako gaminiai, tačiau šių duomenų negalima suabsoliutinti“, – kalbėjo N. Istomina.
Fernando Bueno, Ispanijos gydytojas ir mokslų daktaras, teigė, kad kovos su tabaku prioritetai turėtų būti sutelkti į degiuosius gaminius: „Diskusijos dėl tabako kontrolės turi būti pagrįstos moksliniais argumentais ir klinikiniais duomenimis, o ne vien nuomonėmis ir emocinėmis reakcijomis. Tik taip galima pasiekti pažangos kovoje su tabaku.“
Skatinti ar drausti?
Į šį klausimą atsakymo ir atsakingos institucijos, ir medicina ieško ne vienus metus. 2023 m. birželį Varšuvoje vykusiame Pasauliniame nikotino forume „British American Tobacco“ Mokslo ir reguliavimo skyriaus vadovė Summer Hanna, kalbėdama apie teigiamus pasaulio valstybių pavyzdžius, pasitelkė Švedijos praktiką – čia nikotino maišeliai ir tabako turintis oraliniu būdu vartojamas produktas snusas lėmė mažiausią rūkančių asmenų skaičių ES ir susitraukusį su nikotino vartojimu susijusių mirčių skaičių. „Švedijos patirtis, kur vartojamas ne tik snusas, bet ir nikotino maišeliai bei daugybė kitų mažesnės rizikos produktų, leidžia daryti prielaidą, kad Europoje būtų net trimis milijonais mažiau mirčių, jei būtų buvusi pritaikyta tokia pati mažesnės rizikos politika“, – renginyje kalbėjo S. Hanna.
Norėdamas parodyti daugeliu atvejų taikomą blogą politiką, Patrų universiteto (Graikija) profesorius Konstantinas Farsalinas pasitelkė Švedijos ir ES pavyzdį. Šiandien Švedija yra vienintelė nerūkanti šalis pasaulyje, nors nikotino vartojimo lygis Švedijoje yra panašus į ES vidurkį (apie 24 proc.). Tačiau Švedijoje didžioji dalis nikotino vartojama su nedegiais tabako gaminiais, o Europoje – su cigaretėmis. Dėl to Švedijoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių vėžio ir kitų rūšių vėžio yra perpus mažesnis, palyginti su kitomis ES šalimis. Tai, pasak profesoriaus, realus pavyzdys su ilgalaikiais epidemiologiniais įrodymais apie sumažėjusią riziką.
Viešosios sveikatos tyrėja, profesorė Marewa Glover iš Naujosios Zelandijos forume kvestionavo už tabako kontrolę atsakingų institucijų ir visuomenės sveikatos priežiūros atstovų moralę: „Jie žino, kad šie alternatyvūs produktai gelbsti gyvybes, bet vis tiek trukdo juos įsigyti. Jie padeda didinti ligų ir ankstyvų mirčių tarp žmonių nuo 35 metų ir vyresnių skaičių.“
N. Istomina pripažino, kad ši tema labai aktuali, bet kartu ir jautri. Lietuvoje dėl rūkymo problemos vyrauja požiūris „mažiau kalbama – mažiau rūkoma“. „Būtina pabrėžti, kad medikų ir institucijų padėtis šioje situacijoje iš esmės skirtinga, – teigė profesorė. – Institucijos saistomos ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir atitinkamos politikos. Medikas turi būti nepriklausomas nuo politikos, jis įpareigotas įstatymų teikti pacientui objektyvią, moksliškai pagrįstą, išsamią ir nuoseklią informaciją apie paciento būklę, jo negalavimus (šiuo atveju – priklausomybę), galimą gydymą ir būklės keliamos žalos mažinimą. Medikas šią informaciją turi pasiimti iš moksliškai pagrįstų šaltinių.“
Tačiau kol kas skirtingų tabako gaminių palyginamųjų studijų nėra. Pasak R. Badaro, tam reikia atskirų imčių, tam tikro fiksuoto laiko tokiems rezultatams stebėti.
Lietuva ir ES – ne pirmosios, uždraudusios kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių skonius, Australijoje elektroninės cigaretės parduodamos tik vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, rūkymo paplitimas Australijoje per pastaruosius penkerius metus nesumažėjo, o Naujojoje Zelandijoje, kuri 2020 m. legalizavo elektronines cigaretes, rūkalių sumažėjo 33 proc. „Rūkymas nėra vienintelis būdas, kuriuo vartojamas nikotinas, – yra visi gaminiai, tokie kaip nikotino pagalvėlės, kramtomas tabakas. Kažkas bandė džiaugtis, kad moksleiviai mažiau rūko, bet jie garina. Rūkymo mažėjimas neturėtų būti priimamas kaip vienintelis kriterijus nikotino priklausomybės gerėjimo ženklui patvirtinti, yra daug kitų būdų“, – svarstė R. Badaras.
Lietuva ir ES – ne pirmosios, uždraudusios kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių skonius.
Gydytojo teigimu, šiuo klausimu Lietuvos politika yra pernelyg liberali. „Turime sudėtingiausią situaciją, jei tikėtume visuomenei priskiriamos dalies tyrimais, kur didžioji dalis 15–16 metų paauglių jau yra bandę garinti, mes pirmaujame Europoje ir bandome tai kažkokiomis kosmetinėmis priemonėmis išspręsti. Maža to, didžioji bėda yra ne elektroninės cigaretės, o tai, ką į jas jaunimas deda, ir tai visiškai neprognozuojami dalykai. Nei vartotojas žino, ką vartoja, nei pardavėjas žino, ką parduoda, nei medikas žino, ką vartoja į gydymo įstaigą patekęs paauglys. Mes kalbame apie tai, ko nežinome, klaidžiojame tamsybėse.“
Lenkijos visuomenės sveikatos draugijos prezidentas prof. Andrzejus M. Falas atkreipė dėmesį į akivaizdų interesų konfliktą, kurį sukelia pastangos mesti rūkyti. Viena vertus, jos mažina tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau jos taip pat mažina pajamas, gaunamas iš akcizų ir PVM. „Šiuo metu, kai išlaidos sveikatos apsaugai nuolat auga, o bendros išlaidos, susijusios su rūkymu, siekia beveik 2 proc. pasaulio BVP, prevencija keičiant gyvenimo būdą ir mažinant elgsenos rizikos veiksnius, mažinant žalą yra veiksmingiausias būdas investuoti į ateities sveikatą. Kad sustabdytume rūkymo pandemiją ir jos finansinius bei sveikatos padarinius, turime didinti pirminės prevencijos finansavimą ir įvesti reguliavimą „mažiau žalos, mažiau mokesčių“, – įsitikinęs A. M. Falas.
Pasaulinio nikotino forumo moderatorius Clive’as Batesas apibendrino, kad moraliniai aspektai tampa pagrindine draudimų motyvacija. Jaunimo klausimas labai įginklinamas, garsiai trimituojamas, bet tarsi pamirštama apie vyresnio amžiaus vartotojus, kuriems gresia didžiausias su rūkymu susijusių ligų pavojus.
Kalneliai ir duobės
- 2011 m. Tabako žalos mažinimo konferencijoje Beirute (Libanas) organizacijos „Harm Reduction International“ vykdomasis direktorius Rickas Lines’as akcentavo žalos mažinimo idėją ir vartotojų teisių apsaugą. Būtent vartotojai privertė keisti sveikatos organizacijų nuomonę ir neišimti elektroninių cigarečių iš rinkos. JK ir JAV norėjo šiuos įrenginius priskirti medicininei rinkai.
- 2012 m. ES siekta priimti tabako direktyvą, pagal kurią prekiauti elektroninėmis cigaretėmis būtų leista tik vaistinėse. 2013 m. liepą „garintojai“ traukiniais suvažiavo į Briuselį protestuoti. 2013 m. spalį pasiekta pergalė – Europos Parlamentas nepritarė siūlymams elektronines cigaretes kontroliuoti taip pat kaip medicininius įrenginius. Įvesti tik reklamos ribojimai.
- 2014 m. Anglijos visuomenės sveikatos agentūra (Public Health England, PHE) pripažino, kad elektroninės cigaretės yra mažiau žalingos, palyginti su cigaretėmis.
- 2015 m. PHE paskelbė, kad elektroninės cigaretės gali turėti apčiuopiamos įtakos mažinant cigarečių rūkymą, ir ragino trumpinti licencijavimo procedūras. Pasak PHE atstovo Kevino Fentono, rūkantiems turi būti užtikrinta teisė gauti geriausias prieinamas pagalbos mesti priemones. Kartu turi būti saugomi jauni ir tabako produktų iki šiol nevartoję žmonės ir neskatinami rinktis naujų produktų. Viešojoje erdvėje ėmė ryškėti dvi priešingos pozicijos – vieni naujus produktus vertina kaip mažesnės žalos alternatyvas, kiti juos demonizuoja. Priešiškumą galėjo paskatinti tabako pramonės milžinų investicijos į alternatyvius tabako produktus.
- 2016 m. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) nusprendė reguliuoti visus alternatyvius produktus kaip tabako gaminius. Tai davė toną institucijoms, reguliuotojams visame pasaulyje.
- 2017 m. Įkurtas „Smoke free world“ fondas.
- 2018 m. Vartotojai pateikė bendrą skundą Europos Teisingumo Teismui dėl snuso vartojimo galimybių ribojimo. Teismas skundą atmetė.
- 2019 m. Indija (per 100 mln. rūkalių) uždraudė elektronines cigaretes ir garinimą. Vartotojų judėjimas prieš draudimą sulaukė tarptautinės paramos. Kodėl politikai inicijavo draudimus? „Nikotinas nesukelia vėžio“, – tokia yra pagrindinė snuso gamintojų žinutė. Draudėjų argumentas – rinkoje ir taip daug tabako gaminių. Draudimų pasekmė – didėjantis šešėlis, nelegali ir nereguliuojama rinka, jaunimas eksperimentuoja su elektroninėmis cigaretėmis. 2021–2023 m. atliktas tyrimas JK didžiuosiuose miestuose parodė, kad 5,5 mln. rinkoje nustatyta vos 19 nelegalios prekybos pažeidimų, kai gaminiai buvo parduoti per jauniems vartotojams.
- FDA pripažino modifikuotos rizikos gaminiais aštuonis „Swedish Match USA“ bedūmius snus produktus. Šie produktai gali būti pristatomi pateikiant konkrečią informaciją apie jų modifikuotą riziką sveikatai, palyginti su cigarečių rūkymu.
- 2020 m. JAV kilo panika dėl elektroninių cigarečių ir garinimo produktų sukeltų plaučių pažeidimų, fiksuota 60 mirčių ir 2500 hospitalizacijos atvejų 11 mln. „garintojų“ rinkoje. Tai sukėlė garinimo produktų draudimų bangą, nors šie atvejai niekaip nebuvo susiję su nikotino elektroninėmis cigaretėmis. Šias mirtis sukėlė nelegalūs produktai.
- FDA pripažino, kad kaitinamojo tabako sistema „Iqos“ yra modifikuotos rizikos tabako produktas. Kadangi šis produktas išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, FDA nurodė, kad jis prisideda prie rūkančios visuomenės sveikatos gerinimo.
- 2021 m. ES paskelbtas Europos vėžio įveikimo planas, vartotojų balsas lėmė tabako žalos mažinimo koncepcijos pripažinimą.
- Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern pareiškė, kad elektroninių cigarečių vartojimas yra būdas pasukti iš pražūtingo rūkymo kelio.
- 2022 m. Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras pasirašė dekretą, kuriuo uždrausta prekiauti elektroninėmis cigaretėmis. Tai sukėlė protestus.
- PAR nusprendė padidinti mokesčius garinimo produktams.
- FDA nurodė iš JAV rinkos pašalinti „Juul“ produktus, kurie užėmė trečdalį elektroninių cigarečių rinkos.
- 2023 m. Kanados Kvebeko provincija paskelbė apie garinimo produktų skonių draudimą.
- Australija paskelbė ketinimus priimti draudimų ir griežtesnio reguliavimo įstatymų paketą.
- BBC pranešė apie JK vyriausybės planą rūkaliams išdalyti 1 mln. elektroninių cigarečių, kad atpratintų juos nuo įprastų rūkalų. Siekiama iki 2030 m. rūkančių asmenų skaičių sumažinti 5 proc. Programai ketinama išleisti 45 mln. svarų sterlingų. Tačiau pabrėžiama, kad elektroninės cigaretės nėra nerizikingas produktas, o jo populiarumas tarp jaunimo kelia nerimą. Tad papildomai bus imtasi prekybos priežiūros ir kontrolės priemonių, kad jaunesni negu 18 metų asmenys šių produktų negalėtų įsigyti.
Parengta pagal Clive'o Bateso pranešimą Pasauliniame nikotino forume
BEREKLAMOS: