Dainius Labutis/ELTALietuvos teisėsaugai suėmus investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį, antradienį tęsiant ikiteisminį tyrimą atliekamos kratos.
„Normalu, kad atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, tarp jų ir kratos“, – BNS sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Ji nedetalizavo, kur konkrečiai atliekamos kratos. „BaltCap“ atstovai BNS pranešė, kad bendrovės būstinėje jokios kratos nevyksta.
Tuo metu „Baltcap“ advokatas Darius Raulušaitis tvirtina, kad iš investicijų bendrovės infrastruktūros fondo buvęs jo partneris Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų. Pasak jo, jeigu 2022 m. nebūtų nutrauktas tyrimas dėl Lenkijos įmonės pervestų 3,9 mln. eurų į Š. Stepukonio sąskaitą, suma galėtų būti mažesnė.
„Nenoriu labai spekuliuoti, bet jeigu tyrimas 2022 m. nebūtų nutrauktas ir Šarūnas Stepukonis būtų sustabdytas, ko gero šiandien nekalbėtume apie 40 mln. eurų pasisavinimą. Suma būtų mažesnė“, – antradienį LRT radijui teigė D. Raulušaitis.
Advokatas tikino vis dar turįs vilties, kad dalį pasisavintų lėšų būtų galima susigrąžinti, tačiau bėgant laikui galimybės tam mažėja.
„Man realus ir įdomiausias klausimas šiuo atveju būtų, ar dar yra tų lėšų, kurias būtų galima susigrąžinti, tokiu būdu sumažinti problemą fondui, fondo portfelio įmonėms ir tuo pačiu palengvinti padėtį pačiam Šarūnui Stepukoniui“, – sakė D. Raulušaitis.
„Aš asmeniškai dar tokios vilties turiu. Bet einant laikui ta viltis mažėja ir dar dėl to man šiek tiek pikta dėl vangios tyrimo pradžios, nes buvo galimybė daug ką padaryti, kol žiniasklaida dar to neeskalavo. Bet galimybė buvo praleista“, – pažymėjo jis.
D. Raulušaitis taip pat tikino, kad Š. Stepukonis nebūtinai susilauks realios laisvės atėmimo bausmės, nes pirmą kartą teisiamiems asmenims už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas retai taikoma minėta bausmė.
„Tiesą sakant už ekonominio, finansinio, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką pirmą kartą teisiamiems asmenims retai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Ir šiuo atveju labai nenustebčiau, jei teismai atrastų kitokių alternatyvų, kaip nubausti Stepukonį, jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės“, – kalbėjo advokatas.
„Kita vertus nelabai menu tokio dydžio bylą Lietuvos baudžiamojo persekiojimo istorijoje, tai gal čia galėtų būti tas atvejis, kai ta laisvės atėmimo bausmė galėtų būti paskirta ir pirmą kartą teisiamam asmeniui už tokio pobūdžio nusikaltimą“, – tikino jis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį leido dviem savaitėms suimti kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą Š. Stepukonį. Jo suėmimo terminas skaičiuojamas nuo vasario 10 dienos, kai jis buvo suimtas FNTT patalpose Vilniuje.
Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, jis sulaikytas Europos prokuratūros prašymu.
Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir praėjusią savaitę atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka FNTT.
Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė kazino. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.
