Fotobankas„Alfa taško“ laidoje Rimvydas Paleckis su Mykolo Romerio universiteto politologu Vytautu Dumbliausku ir laidų rengėju, žurnalistu Skirmantu Malinausku aptarė lyderių reitingus.
– Gitano Nausėdos reitingų kritimas nuo 26 iki 18 proc., tai yra daugiau negu paklaidos ribos. Įdomus, Skirmantai, būtų jūsų požiūris. Kodėl taip yra?
S. Malinauskas: Aš pažiūrėčiau į dar vieno žmogaus reitingus, kurie nukrito dvigubai. Tai yra Petras Gražulis, o atsakymas labai paprastas: kai tu imi savo reputaciją sieti su labai marga publika, kuri eina į gatves, reikalauja skirtingų dalykų, stato kartuves ir bando daužyti pareigūnus prie Seimo, tai, be jokios abejonės, gali būti problemos. Akivaizdu, kad prezidentas „pastatė ne ant tų“. Jis labai stipriai save susiejo su publika, kuri tiesiog didžiajai visuomenės daliai pasitikėjimo nekelia.
LNK– Bet prisiminkite kitas apklausas – „šeimų maršo“ reikalavimus, kiek anksčiau padaryta apklausa rodė, kad daugiau kaip 50 proc. palaiko juos. Mes visi kalbėjome apie tai, kad prezidentas pagaliau rado tam tikrą savo atramą, ir vat staiga vėl toks posūkis. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti?
S. Malinauskas: Pirmiausia garsioji apklausa, kuria yra remiamasi, buvo daryta prieš „didįjį šeimų maršą“, kurio pagrindinė tema buvo homoseksualių asmenų teisės ir Partnerystės įstatymas. Pagal tai mes galime matyti nuotaikas būtent dėl šio klausimo. Taip pat tie veikėjai, susipykę tarpusavyje, pažeidę įstatymus ir taip toliau, parodė, kad tikrai pasitikėjimo nekelia. Ir dar vienas pagrindinis dalykas, prezidentas turbūt savo pavyzdžiu įrodo, kad neužsėsi dviejų kėdžių. Pavyzdžiui, vieną dieną sako, kad yra prieš privalomą vakcinavimą, sakykime, valstybės pareigūnų. Kitą dieną sako, kad tai yra svarstytina.
V. Dumbliauskas: Aš pritarčiau tam, ką sakė Skirmantas. Gal pridurčiau, kad tas reitingų kritimas, mano galva, labiau priklauso nuo to laviravimo. Prezidentas iš esmės visą laiką laviravo bandydamas įtikti ir tiems, ir tiems. Savo kietos pozicijos, politinio stuburo neturėjimas parodė, kad žmonės tikisi iš šalies vadovo aiškios, tvirtos pozicijos, kuri nesikeičia pučiant kažkokiems vėjams.
Šiaip jis supranta, kad jo rinkėjai – tai ne Tėvynės sąjungos rinkėjai. Jis stengiasi patikti vadinamiesiems kairiesiems rinkėjams, kurie yra nelojalūs, neištikimi.
– Kalbant apie kairiuosius panašu, kad jie atranda Viliją Blinkevičiūtę. Panašu, kad atras Saulių Skvernelį. Bus įdomu pamatyti reitingus, kai atsiras, mano žiniomis, nauja partija. Kuo turėtų remtis G. Nausėda? Kokia jo turi būti pozicija?
S. Malinauskas: Prezidentas G. Nausėda kampanijos metu labai aiškiai akcentavo kelis dalykus. Pirmiausia, jis pats sakė, kad yra dešiniųjų pažiūrų žmogus. Jo rinkimų komandoje buvo žmonių su labai liberaliomis pažiūromis. Dabar matome prezidentą, kuris mato, jog toje vietoje jo rinkėjų ratas tirpsta, o juos atrasti yra sudėtinga. Pirmiausia dėl to, kad V. Blinkevičiūtei tikrai pasisekė. Ji yra nutolusi nuo Lietuvos visų peripetijų, buvo europarlamentarė, užėmė aukštas pareigas, grįžo. Visi ją prisimena kaip mamą, gerą pensininkams ir ji labai nesivelia į aštrias diskusijas, dažniausiai tiesiog oponuodama valdantiesiems.
Prezidentui reikėtų turėti vertybes ir aiškų požiūrį, nebijoti jo ginti. Pavyzdžiui, užsienio politika. Gabrielius Landsbergis pasisako labai aiškiai, ir mes atidarom Taivano atstovybę. Praeina mėnesis, prezidentūra pradeda viešą ginčą, sakydama, kad tai buvo klaida.
Prezidentui reikėtų turėti vertybes ir aiškų požiūrį, nebijoti jo ginti.
V. Dumbliauskas: Šiaip jis žadėjo būti vienytojas, kad prezidentūros rūmai Daukanto aikštėje bus atviri visiems. Šiuo požiūriu jis turėtų stengtis išlikti virš partinių arba vertybinių karų ir kažkaip išlaikyti tam tikrą poziciją kaip žmogaus, kuris yra neįsivėlęs į tuos dalykus. O jis kažkaip sugeba įsivelti ir parodyti, kad jis yra vienos pusės atstovas.
– Ingrida Šimonytė praranda populiarumą. Net Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri atrodė visiems patinkanti, irgi praranda populiarumą. G. Landsbergis, ministrai, visa Vyriausybė smunka. Kodėl Vyriausybė su I. Šimonyte priešakyje po truputį praranda populiarumą?
S. Malinauskas: Todėl, kad yra tikrai gan sunkus laikotarpis, ir kai tuo sunkiu laikotarpiu I. Šimonytė arba V. Čmilytė-Nielsen kalba apie tai, kad ši Vyriausybė yra geriausias dalykas, atsitikęs Lietuvai, tai atrodo juokingai, erzina žmones. Aišku, bet kuri Vyriausybė pasmerkta, kad jos reitingas mažėtų.
V. Blinkevičiūtė turi tą savybę – moka kalbėti. O I. Šimonytė – aštri ir nevynioja žodžių vatą.
V. Dumbliauskas: Man toks įspūdis, kad Vyriausybė kažkaip per mažai šnekasi su visuomene. Turėčiau galvoje pačią ministrę pirmininkę, kuri galbūt galėtų dažniau išeiti į televizijos eterį ir ten galėtų atsakyti į klausimus ar pasakyti pranešimą. I. Šimonytė turi ironiją, kuri ne visada tinka. Žmonės nori girdėti kažką malonaus, ir V. Blinkevičiūtė turi tą savybę – moka kalbėti. O I. Šimonytė – aštri ir nevynioja žodžių vatą.
J. Stacevičiaus/LRT nuotr.– Jūsų manymu, ar yra dabar labai rimtai susvyravusios kurių nors ministrų kėdės. Ir, jeigu matote, tokias, kodėl jums taip atrodo?
V. Dumbliauskas: Nemanau, kad susvyravusios, nes dažniausiai du ministrai minimi – vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos. Aš nemanau, kad Tėvynės sąjunga tuos ministrus aukos. Tuo labiau kad tai būtų prispaudimas ir prisipažinimas, kad tu esi silpnas. Manau, kad šiuo atveju neverta, nes iš koalicijos partnerių matyti, kad jie nemato prasmės keisti, nes naujas žmogus, atėjęs į tą vidaus reikalų sistemą, kol įsivažiuos, praeis mažiausiai mėnuo, o situacija rimta ir negerėjanti. Tai aš manyčiau, kad nėra tokių ministrų, kurie galėtų artimiausiu laiku prarasti savo postą.
S. Malinauskas: Mes matėme, kad ministrų pakeitimas S. Skvernelio laikais to garo nelabai nuleido. Bet atsiranda fenomenas – mes matome, kad Arūnas Dulkys yra vienas geriausiai vertinamų ministrų Vyriausybei kalbant apie bazę rinkėjų, kurie balsuotų už Tėvynės sąjungą ateities rinkimuose. O pati Agnė Bilotaitė irgi nėra jau tokia prasta ministrė, kalbant apie migrantų krizės suvaldymą. Aš garantuoju, kad nebus dabar staigių pokyčių, bet lygiai taip pat garantuoju, kad pasitikėjimas Vyriausybe kris toliau, ir čia jau reikia labai rimtai pasukti galvą, kaip tą tendenciją bandyti pakeisti. Ir dar vienas dalykas – nebuvo Vyriausybės, kiek aš pamenu, kuri nekeistų iš viso ministrų. Tai greičiausiai kažkada bus situacija, kai dalį ministrų gali tekti aukoti.
