BNSNėra ambasadoriaus – nėra problemos? Greičiau tai tampa dar didesne problema Lietuvai. Du patyrę diplomatai, kurie ne savo noru buvo atsidūrę prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių konflikto centre, nutarė palikti Užsienio reikalų ministeriją ir karjerą daryti ES institucijose. Abu jie buvo pagrindiniai kandidatai į nuolatinius Lietuvos atstovus ES.
Renkasi karjerą Briuselyje
Kaip IQ patvirtina šaltiniai, pusantrų metų laikinai ėjęs Lietuvos atstovybės ES vadovo pareigas ambasadorius Simonas Šatūnas buvo pakviestas į Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus komandą. Jis turėtų užimti jo kabineto vadovo postą, kai pirmtakas Marius Vaščega laimėjo konkursą į Europos Komisijos atstovus Lietuvoje ir darbą pradės vasario 1 d.
Kitas iš nuolat linksniuotų kandidatų į nuolatinius Lietuvos atstovus, ambasadorius ir buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis taip pat jau seniau pradėjo ieškotis darbo ES diplomatijoje ir, tikėtina, netrukus taps ES atstovu kokioje trečiojoje šalyje. Pats ambasadorius nenoriai komentuoja karjeros posūkius, tačiau ir neneigia to.
Galiu pasakyti tik tiek, kad dedu pastangas, kiek leidžia mano galimybės, kad Lietuva išsaugotų stiprius žmones atstovybėje. Aš tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimus.
Kad šie patyrę diplomatai palieka Užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos atstovavimui ES gali kilti rimtas iššūkis, netiesiogiai patvirtino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad dedu pastangas, kiek leidžia mano galimybės, kad Lietuva išsaugotų stiprius žmones atstovybėje. Aš tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimus“, – į IQ klausimą dėl S. Šatūno ir R. Karoblio karjeros pokyčių atsakė G. Landsbergis, pirmadienį viešėjęs Briuselyje.
Ilga intrigų istorija
Mažai kyla abejonių, kad abiejų patyrusių diplomatų pasirinkimą nulėmė politinės intrigos bei batalijos tarp prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių.
2020 m. rugpjūčio 17 d. didžiausia Lietuvos ambasada – atstovybė ES – liko be nuolatinio vadovo, kai pasibaigė ambasadorės Jovitos Neliupšienės kadencija. Laikinai ją pavaduoti buvo paskirtas antras atstovybėje žmogus, tuomet CORPER I ambasadorius S. Šatūnas.
Tiesa, tuo pat metu netilo spekuliacijos, kas galėtų tapti nuolatiniu atstovu. Pagrindiniu kandidatu buvo įvardijamas didelę diplomatinę patirtį turintis tuometinis krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Jis jau vieną kadenciją buvo Lietuvos nuolatiniu atstovu ES (2010–2015 m.) ir 2013 m. sėkmingai vedė Lietuvos pirmininkavimą ES.
Vis dėlto visas kortas netruko sujaukti prezidentas G. Nausėda. Jis netikėtai ištraukė kitą kandidatą į nuolatinius atstovus ES – Europos Komisijos darbuotoją Vygandą Jankūną, kuris vadovavo G. Nausėdos rinkimų štabui Briuselyje ir, kaip vėliau pasakė pats prezidentas, „šitam žmogui dega akys“.
„Šitas kandidatas man tikrai tinkamas“, – 2020 m. lapkričio pradžioje interviu „Delfi TV“ sakė valstybės vadovas, taip aiškiai mesdamas pirštinę tiek Užsienio reikalų ministerijai, tiek naujajai Seimo daugumai su konservatoriais priešakyje.
Tai būtų ne pirmas prezidentūros paskyrimas sau artimo žmogaus į ambasadorius. Anksčiau tai darė ir G. Nausėdos pirmtakė Dalia Grybauskaitė, kurios vyriausioji patarėja J. Neliupšienė būtent iš prezidentūros atsidūrė Briuselyje.
Vis dėlto G. Nausėda – ne D. Grybauskaitė, valstiečiai – ne konservatoriai, o ir V. Jankūnas negalėjo pasigirti labai dideliais pasiekimais ar patirtimi. Prezidentui teko nuryti pralaimėjimą, tačiau nusileisti jis irgi nenorėjo. Todėl sugalvojo suteikti naują prasmę „politinio atšalimo“ terminui ir jį pritaikė R. Karobliui: „Šis klausimas dabar jau apaugo kažkokiais gandais, todėl noriu šioje vietoje labai aiškiai pasakyti, kad šiuo metu aš nematau galimybės šiems neseniai buvusiems ministrams (R. Karobliui ir Linui Linkevičiui – IQ past.) užimti ambasadorių minėtose valstybėse pareigas dėl labai paprastos priežasties – dėl reikalingo politinio atšalimo“, – žurnalistams pernai sausio pabaigoje pareiškė G. Nausėda.
Tad R. Karoblis liko Lietuvoje. Neilgai trukus, nerimstant prezidentūros muštynėms su konservatoriais dėl to, ar prezidentas, ar premjerė turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, įvyko naujas kovos dėl Lietuvos nuolatinio atstovo ES raundas.
Prezidentūra į šį postą pabandė įsiūlyti prezidento patarėją Sigitą Mitkų. Užsienio reikalų ministerija vėl nesutiko ir surengė atrankos procedūrą, kurią perėjo R. Karoblis ir laikinai atstovybei vadovaujantis S. Šatūnas. Tačiau Daukanto aikštei, regis, užkliuvo, kad pastarasis kažkada dirbo Vašingtone kartu su „kraujo priešu“ prezidentūrai tapusiu tuometiniu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu ar galbūt kitokie gandai apie tariamus diplomato ryšius su konservatoriais.
Gegužės mėnesį vėlgi pranešta, kad prezidentūra turi naują favoritę – Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktorę Astą Radikaitę, kuri esą yra prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės globotinė. Tačiau šią kandidatūrą vėl atmetė valdantieji. A. Radikaitė rudenį buvo eliminuota iš kandidatų į nuolatinius atstovus ES paskyrus ją į ambasadores Danijoje.
Laukia naujas peštynių raundas?
Vasaros pabaigoje konservatorių atstovai vos ne vienbalsiai pradėjo teigti, kad geriausias kandidatas į Lietuvos nuolatinius atstovus ES yra S. Šatūnas. Tai patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Dar daugiau, norint apeiti prezidento pasipriešinimą šiam kandidatui, sugalvota schema – S. Šatūnas lieka iki kadencijos pabaigos „laikinas nuolatinis“ atstovas ES (COREPER II postas), bet į jo oficialiai nuolatinę vietą ES atstovybėje – COREPER I – ieškomas naujas kandidatas.
Bet ir šiuo atveju, kaip rodo daugiau nei metus trunkanti intrigų istorija, jokių garantijų, kad pavyks surasti kompromisą tarp pagrindinių Lietuvos užsienio politikos formuotojų, nėra.
Tada prezidentas G. Nausėda smogė atgal pareikšdamas, kad R. Karoblis jau „atšalo“ ir turėtų užimti nuolatinio atstovo prie ES poziciją. Esą ir pats diplomatas sutinka. Į tai užsienio reikalų ministras kažką nerišliai bandė atsakyti, bet ministerija atrankos į COREPER I vietą nenutraukė ir nors mažiausiai iš pirmo karto paieška nepavyko, vis dėlto šiuo metu skelbiama, kad šį postą užėmė Jurga Kasputienė.
Dabar, kai išaiškėjo, jog tiek S. Šatūnas, tiek R. Karoblis pakuojasi daiktus, regis, laukia naujas prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių peštynių raundas. Nebent pavyktų perkalbėti R. Karoblį nevykti į ES misiją kokiame Uzbekistane, ką galima nujausti iš G. Landsbergio komentaro. Bet ir šiuo atveju, kaip rodo daugiau nei metus trunkanti intrigų istorija, jokių garantijų, kad pavyks surasti kompromisą tarp pagrindinių Lietuvos užsienio politikos formuotojų, nėra.
