Dainius Labutis/ELTAOpozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas per prezidento rinkimus nekelti savo kandidato, o palaikyti populiariausią kandidatą, dabartinį valstybės vadovą Gitaną Nausėdą rodo, kad partija po Seimo rinkimų tikisi lengvesnio bendradarbiavimo su juo, sako BNS kalbinti politologai.
LSDP pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį paskelbė nekandidatuosianti per gegužę vyksiančius prezidento rinkimus ir pasiūlė partijai paremti G. Nausėdą.
„Matyt, yra išskaičiavimas tada, kurį ji išsakė, kad tikisi gero sutarimo su G. Nausėda, jeigu socialdemokratai formuoja valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų“, – BNS šeštadienį sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Gali būti, kad socialdemokratai dalyvaus formuojant kitą Vyriausybę po Seimo rinkimų, ir tai, kad jie bus parėmę prezidentą Gitaną Nausėdą, galbūt palengvins jų bendradarbiavimą su prezidentu“, – BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
R. Urbonaitė taip pat pridūrė, kad tokį sprendimą galėjo lemti ir paprastas pragmatiškas išskaičiavimas – dalyvavimas prezidento rinkimuose partijai kainuotų daug lėšų, be to, apklausos rodo, kad konkuravimas su G. Nausėda bus tikrai sudėtingas.
„V. Blinkevičiūtė, atrodo, nemato reikalo eikvoti partijos resursų prezidento rinkimams. Šiaip gal šiek tiek tai yra pragmatiška, nes šansai laimėti tuos rinkimus tikrai nėra, pavadinkime taip, dideli“, – samprotavo MRU politologė.
Vis dėlto, anot politologų, išreikšta parama nereiškia, kad socialdemokratams formuojant valdančiąją daugumą, o G. Nausėdai antrą kartą laimėjus rinkimus, noras bendradarbiauti bus abipusis.
„Ta išreikšta parama, tai yra svarbu, tačiau tai nėra didelis dalykas, kuris lems naujos valdančiosios koalicijos santykius su prezidentu“, – sakė R. Vilpišauskas.
„G. Nausėda vis tiek yra prezidentas, kuris pirmiausia atstovauja sau ir savo institucijai, ir kuriam nebūtinai reikės didžiulės parlamento arba Vyriausybės paramos. Juoba, kad tai yra ne pirma, o jau antra ir paskutinė jo kadencija“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Politologai atkreipė dėmesį, kad dabar itin svarbus klausimas – V. Blinkevičiūtės vaidmuo Seimo rinkimuose. R. Urbonaitės teigimu, didele dalimi partijos populiarumą lemia būtent ji.
„Partija pati supranta, kad šiandien jos reitingai nemaža dalim yra nulemti V. Blinkevičiūtės asmenybės. Galime prisiminti, kaip partijos reitingai keitėsi, kai ji tapo partijos pirmininke. Ir jeigu Seimo rinkimai lieka be Vilijos Blinkevičiūtės, kaip numeris vienas sąraše, o ji po birželio rinkimų pasirenka Europos Parlamento narės mandatą, na, čia jau partijai gali būti labai rimti iššūkiai“, – tvirtino MRU politologė.
„Tai viena didžiausių šiandienos intrigų“, – pridūrė ji.
R. Vilpišauskas savo ruožtu V. Blinkevičiūtės įtakos bendram partijos reitingui nesureikšmino.
„Dalis žmonių gal ketina balsuoti už socialdemokratus dėl jų reiškiamų siūlymų, kitiems gal atrodo tai mažiausiai blogas pasirinkimas, kiti gal nori permainų, kitų veidų valdžioje. (...) Jos dalyvavimas ar nedalyvavimas gali kažkiek paveikti paramos lygį, bet nesakyčiau, kad tai būtų svarbiausias veiksnys“, – teigė jis.
Socialdemokratai šeštadienį teigė, kad jiems laimėjus Seimo rinkimus, valdžios institucijos dirbs efektyviau, nes prezidentas turės parlamentinės daugumos paramą.
Dauguma LSDP skyrių į prezidentus kėlė V. Blinkevičiūtės kandidatūrą, bet ji nutarė siekti dar vienos kadencijos Europos Parlamente, kur dirba nuo 2009 metų.
Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų. V. Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.
Buvęs banko analitikas G. Nausėda siekia antros kadencijos prezidento pareigose. Pagal visuomenės nuomonių apklausą, už jį ketina balsuoti apie ketvirtadalis rinkėjų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
