Andrius Ufartas/ELTAPolitologai teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, negalėdama svariai atremti jai iškeltų įtarimų dėl galimai neskaidriai pasisavintų Kauno savivaldybės tarybos narės išlaidų, jau turėjo pasitraukti iš posto. Ekspertai pažymi, kad Lietuvos politinėje istorijoje yra buvę politikų, kurie iš postų atsistatydino ar buvo atstatydinti ir dėl mažesnių problemų.
„Manau, kad ji jau turėjo trauktis kaip ministrė ir šitas veiksmas jau yra uždelstas ir kainavo tiek partijai, tiek Ministrei Pirmininkei taip pat, politiškai – tikrai brangiai“, – Eltai teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas.
Jis pažymi, kad ministrės visuomenei paviešintos ataskaitos ne atsakė į kilusius klausimus, o tik sukėlė dar daugiau abejonių dėl skaidrumo.
„Atrodo, kad tas ataskaitų paviešinimas tarsi buvo lūkestis, kad apmalšins visą tą skandalą. Kad toks lūkestis buvo rodo ir pačios ministrės pasisakymas feisbuke. Bet, ko gero, tai tik sukėlė dar daugiau klausimų. Vienas dalykas – dėl aplaidumo. Jau plačiai aptarinėjama, kad kai kurios ataskaitos buvo pateiktos neegzistuojančiomis mėnesių dienomis, kad, tarkime, transporto išlaidose ta pati suma kartojasi iš ketvirčio į ketvirtį – 1100 eurų, nepriklausomai nuo to, ar karantinas, ar dar kas nors“, – visuomenei klausimų keliančius skaičius ministrės išlaidų ataskaitose pabrėžė I. Kalpokas.
„Apskritai, nurodytos kategorijos tokios plačios, kad praktiškai nėra aišku, kas po jomis buvo pakišta. (…) Tai, toks vaizdas, kad iš lubų surašyti skaičiai tam, kad susidarytų kažkokia galutinė suma ir tai, ko gero, neįtikina“, – pridėjo politologas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: ministrei atsistatydinti būtų „etiška ir moralu“
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pažymi, kad dar nėra įrodyta, jog ministrė galėjo pažeisti kokius nors teisės aktus, nes, kaip teigiama, savo, kaip Kauno tarybos narės, veiklos išlaidas ji aprašiusi ir pateikusi taip, kaip tuo metu reikalavo savivaldybės reglamentas. Todėl, pasak politologės, J. Šiugždinienės atsistatydinimas šioje istorijoje yra labiau politikos moralės ir etikos klausimas.
„Problema nėra nei maža, nei labai vienareikšmė – taip, tai ką mes dabar matome, yra labai didelė prielaida ministrei atsistatydinti. Žiūrint iš politikos moralės, etikos pusės, praeityje yra ganėtinai panašiose situacijose ministrų buvę, kurie atsistatydino ar buvo atstatydinti. (…) Pats kontekstas rodo, kad buvo galima elgtis skaidriau ir kad tikrai dalis sumų yra „iš lempos“, bet teisės aktai lyg ir nebuvo pažeisti“, – situaciją vertina G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Visgi, ji pažymi, kad šioje situacijoje atsakomybės derėtų reikalauti ne tik iš įtarimų sukėlusios ministrės J. Šiugždienės, bet ir abejonių dėl skaidrumo keliančių savivaldos politikų.
„Čia išlenda įdomus aspektas, kad taip besielgiančių žmonių Lietuvoje, jau matome, kad yra ir daugiau. Ir ne tik tokių – jau matome, kad kai kurie ir teisės ribas galimai yra peržengę. (…) Tai čia susiduriame su tokiu dalyku – jei ministrė atsistatydina arba yra atstatydinama, kodėl tik ji viena? Iš tos pusės suprantu partijos elgseną, kad kodėl turi tik vienas žmogus prisiimti tą atsakomybę, nes tokių buvo ir daugiau ir tai turi būti nebūtinai tik centrinėje valdžioje, ministro postą užimantys asmenys – tai yra žmonės, perrinkti į tarybas. Ir nesvarbu, kad jie suspendavo savo narystes partijose – iš tarybų kol kas niekas nepasitraukė“, – atkreipia dėmesį politologė.
„Tai čia atsiduriame tokioje įdomioje situacijoje – ar vienos ministrės kritimas duos didesnę pridėtinę vertę? Nors, iš pirmo žvilgsnio, ir dėl mažesnių problemų yra žmonės atsistatydinę. Tai šitą kontekstą vertinant, būtų ganėtinai etiška ir moralu ministrei žengti tokį žingsnį“, – prideda G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pati premjerė I. Šimonytė, praėjus beveik savaitei, teigia ir toliau pasitikinti į skandalą dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsivėlusia J. Šiugždiniene. Pasak jos, ministrė viso savo darbo Vyriausybėje metu nesuteikė pagrindo jokiems įtarimams, kad kada nors būtų bandžiusi piktnaudžiauti kokiomis nors lėšomis.
