Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


TEISMAI
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų
ELTA
Scanpix

Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

Apie tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

„Tyrimas yra pradėtas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą mūsų teismų sistemos centrinio, už korupcijos prevenciją atsakingo pareigūno“, – teigė S. Rudėnaitė.

Ji tvirtino, kad jokia institucija neturėtų kištis į šį tyrimą.

„Manau, kad kol kas tyrimas nebaigtas, nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos posėdyje apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl konkrečių asmenų skyrimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų pareigas, patvirtino tyrimą atliekantis NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

Anot jo, tyrimo metu analizuojamos prezidento G. Nausėdos siūlytų ir paskirtų asmenų į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus aplinkybės, aiškinamasi, ar teikiant šiuos kandidatus, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentų į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų, du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje tvirtino, kad jį pasiekė informacija vidinį NTA tyrimą dėl teisėjų skyrimo. Anot jo, susidaro įspūdis, jog siekiama išsiaiškinti, ar Vilniaus miesto teismo pirmininkė (Viktorija Šelmienė – ELTA) galėjo proteguoti tam tikrus asmenis.

„Vartojama terminija, kad (teismo – ELTA) pirmininkė nepagrįstai protegavo atskirus asmenis. Nežinau, ar galima sakyti, kad nėra kalba apie pažeidimą“, – sakė A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė kreipėsi į A. Kabišaitį, akcentuodama, kad tokie klausimai neturėtų būti aptarinėjamo uždaruose posėdžiuose.

„Ko Jūs, gerbiamas Andriau, tikitės iš to? Kad Teisėjų taryba uždarame posėdyje pasikalbėjus turėtų kažką padaryti?“, – klausė S. Rudėnaitė.

A. Kabišaitis replikavo, kad jis uždaro Teisėjų tarybos posėdžio ir neprašo.

Tuo metu Teisėjų tarybos narė Danguolė Bublienė tvirtino mananti, kad taryba turėtų susipažinti su vidiniu NTA tyrimu.

„Kad būtų pristatyta, kas daroma, tai manau Teisėjų taryba turi tokią teisę“, – sakė D. Bublienė.

Abejojo, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus atlikti tyrimą

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Ridikas kėlė klausimą, ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti vidinį tyrimą dėl teisėjų skyrimo procedūrų.

„Ar turi įgaliojimus pareigūnas pradėti tyrimą?“, – svarstė Teisėjų tarybos narys.

J. Bagdžius savo ruožtu kartojo, jog tyrimo metu tiesiog siekiam įvertinti situaciją, ar nėra diskredituojama pati teisėjų atrankos procedūra.

„Čia yra vertinama situacija ir žiūrima, ar ta situacija nesudaro prielaidų diskredituoti teisėjų atrankos procesą, įvertinti, kokios kliūtys, kokios teisinio reguliavimo problemos egzistuoja. (...) Šiai dienai ta pirminė informacija surinkta ir aš įsivaizduoju, kad sekančiame Teisėjų tarybos posėdyje gali būti pristatytas jau vertinimas tų mano išvadų ar rekomendacijos, kaip peržiūrėti teisinį reguliavimą, gal kokios rekomendacijos pateiktos apylinkių teismų pirmininkams“, – sakė NTA direktoriaus patarėjas.

Teisėjų tarybos narys A. Ridikas, tęsdamas diskusiją, kėlė mintį, ar neturėjo taryba, visų pirma, suteikti įgaliojimus J. Bagdžiui imtis tokio pobūdžio tyrimo. Teisėjo įsitikinimu, iš viso tokių tyrimų galėtų imti nebent Teisėjų tarybos sudaryta komisija.

„Mažų mažiausiai bet Teisėjų tarybos įgaliojimo tokie tyrimai, kai įtraukiamos ir kitos institucijos, negali būti atliekami. Kitas dalykas – klausimas, ar turėtų tokius tyrimus daryti pareigūnas, jį įgaliojimus. Manau, kad turėtų būti sudaryta komisija ištirti tokiems atvejams“, – dėstė A. Ridikas.

Jis kėlė klausimą, ar nereikėtų Teisėjų tarybai stabdyti J. Bagdžiaus pradėtą tyrimą.

Teisėjų tarybos narė, LAT pirmininkė Danguolė Bublienė, kalbėdamas apie tyrimą, savo ruožtu teigė, kad taryba, jei tyrimo akiratyje atsidūrė asmenų, kurie jau paskirti į teisėjų pareigas, skyrimo procesai, Teisėjų taryba, kuri pritarė prezidento siūlytoms kandidatūroms, gali atsidurti keistoje situacijoje.

„Tyrimas, nesvarbu, kaip pasibaigtų, diskredituoja ir pačią Teisėjų taryba. Nes kas čia atsitinka? Teisėjų taryba pritarė asmenims, kurie buvo proteguojami pirmininkės?“, – kėlė klausimus D. Bublienė.

2024 03 29 13:03
Spausdinti