NATONATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad pernai patvirtintuose NATO regioniniuose gynybos planuose numatyti didesni nei brigada pajėgumai.
„Brigada yra labai svarbu, bet kalba eina apie didesnius pajėgumus nei brigada“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Rupšys.
„Vokiečių brigada ir didesnės formuotės (numatyti planuose – BNS). Brigada yra vienas iš pajėgumų, kuris bus mūsų regione, bet taip pat numatomi ir didesni pajėgumai, ne tik sausumos, bet ir kitų komponentų – oro gynybos, oro pajėgų, jūrų pajėgų Baltijos jūroje.
Pernai liepą vykusio viršūnių susitikimo išvakarėse NATO patvirtino naujus regioninius gynybos planus, atspindinčius Aljanso strategijos pokyčius.
„Dabar mes turime planus, kurie aiškiai numato euroatlantinės erdvės gynybą, atgrasymą, numatytos aiškios erdvės su priskirtais pajėgumais. Mes dabar artėjame iki tokio etapo, kai kalbame, kaip užtikrinsime valdymą vadovavimą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
V. Rupšys pridūrė, kad „galime jaustis labai pasitikinčiai, jog tie planai bus laiku patvirtinti.“
Nauji regioniniai NATO gynybos planai apima ir Baltijos šalis, Lenkiją bei iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų. Anksčiau Aljanse laikytasi principo, jog Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Anksčiau trečiadienį V. Rupšys pranešė, kad Rusijos galimybes atkurti savo pajėgumus per ateinančius 5-10 metų NATO šalių kariniai vadovai mato kaip bendrą grėsmę ir sutaria, jog Aljansas „negali leisti jokios sėkmės“ įgyvendinti šiuos planus. Anot jo, tokiai pozicijai trečiadienį Briuselyje pritarė visų NATO valstybių ir prisijungti planuojančios Švedijos kariuomenių vadai.
Kartu V. Rupšys teigė, jog gynybos pramonės pajėgumai Vakarų šalyse didėja, bet vis dar neatliepia poreikio.
„(Karinės gamybos pajėgumai – BNS) didėja, bet jie neatliepia į tuos užsakymus“, – sakė V. Rupšys.
„Ukrainos pasiekimai daro tiesioginę įtaką ir mūsų parengčiai, todėl mes sakome, kad pramonės pajėgumai turėtų būti nedelsiant didinami“, – pridūrė jis.
Anot V. Rupšio, nors praktiškai visos šalys yra padidinusios gynybos finansavimą, reikia atstatyti tokius pajėgumus, kokie buvo Šaltojo karo metu.
„Reikia aiškiai dabar sakyti, kad tiek Vakarų valstybės, tiek NATO valstybės per eilę metų tuos pajėgumus buvo praradusios, todėl reikia reikia juos atstatyti arba naujus pajėgumus išvystyti, o tuo pačiu reikia tiekti karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai“, – kalbėjo jis.
NATO Komiteto posėdis vyksta trečiadienį-ketvirtadienį. Antroji diena skirta kariuomenių vadų susitikimui strateginėms konsultacijoms su kolegomis iš Australijos, Austrijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Japonijos ir Pietų Korėjos.
