Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Europos žydų kongreso raginimas Lietuvai peržiūrėti lietuvių vaidmenį Holokausto metu nėra reikalingas.

„Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai. Taip, kad nėra ką peržiūrinėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas. Taip jis komentavo Europos žydų kongreso raginimą Lietuvai iš pagrindų peržiūrėti lietuvių vaidmenį per nacių okupaciją, nustoti gerbti tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais naciais ir aktyviai prisidėjo Lietuvoje žudant žydus. „Jeigu kas nors nori ką nors peržiūrėti ar gilintis, tai yra istorikų darbas, ir istorikai turi remtis labai aiškia sistemine istorine informacija, faktais, o ne faktų interpretacija, bet faktų visuma. Tada galima diskutuoti ir kalbėti“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad valstybės ir žydų bendruomenės santykiai būtų geri. „Manau, kad Lietuva kaip valstybė padarė viską ir toliau daro, kad santykiai tarp žydų bendruomenės, Lietuvos visuomenės, mūsų valstybės būtų tokie, kurių kitos valstybės gali ir pavydėti“, – sakė premjeras. Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas trečiadienį savo pareiškimą išplatino, užstodamas viešųjų ryšių specialistę Rūtą Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.

Išprovokavo knyga

R. Vanagaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad vienas iš Lietuvos partizanų vadų Adolfas Ramanauskas - Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais. R. Vanagaitė ir jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro taip pat prakalbo apie tariamą A. Ramanausko - Vanago vaidmenį per Holokaustą. Lietuvos žydų bendruomenė savo ruožtu atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas - Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas - Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas -Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas. Ne vieną R. Vanagaitės knygą išleidusi leidykla „Alma Littera“ rašytojos mestus kaltinimus partizanų vadui pavadino nepriimtinais ir nutraukė su ja bendradarbiavimą. Lietuvos žydų bendruomenė nurodė gerbianti leidyklos teisę pačiai vykdyti ir plėtoto verslo strategiją, bet sprendimą išimti R. Vanagaitės knygas pavadino neproporcingu. Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A. Ramanausko - Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.