Jei Konstitucinis Teismas (KT) neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, sako premjeras Saulius Skvernelis, panašu, besitikintis, kad KT sutaupys valstybės lėšų.

Tai ministras pirmininkas sakė antradienio rytą, likus kelioms valandoms iki Konstitucinio Teismo posėdžio pradžios. „Po šito Konstitucinio Teismo sprendimo bus galbūt aiškiau politikams, ką reikia toliau daryti“, - interviu LRT radijui sakė premjeras. „Po Konstitucinio Teismo galutinio verdikto ir paaiškinimo, kad vienintelis kelias yra (keisti Konstituciją), visų politikų, kurie palaiko dvigubos pilietybės idėją, pagrindinis uždavinys – surengti referendumą, įtikinti žmones, kad dalyvautų, ir kad referendume būtų priimtas toks sprendimas“, - teigė S. Skvernelis. Gavęs daugiau kaip šimto parlamentarų kreipimąsi, Konstitucinis Teismas antradienio rytą pradeda bylą, kurioje turėtų išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba  pilietybė  negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti konstitucinę doktriną. Įstatymą pateikę Seimo nariai kelia prielaidą, kad jie gali nustatyti grupę ar sąrašą pasaulio valstybių, į kurias išvykusiems piliečiams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, ir tai būtų traktuojama kaip  Konstitucinio Teismo leidžiamos išimtys. Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dvigubą pilietybę jau leidžiama turėti per 20 tūkst. žmonių. Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės. Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Dalis politikų ir išeivijos atstovų baiminasi, kad referendume gali pritrūkti balsų Konstitucijai pakeisti, ir taip galutinai žlugtų dvigubos pilietybės iniciatyva. Įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos skirsniui. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.