Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


VOKIETIJOS BRIGADA
Premjerė: dvejonės dėl Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą – nesusišnekėjimas
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
Asociatyvi nuotrauka.

Dvejonės, ar į Lietuvą iš tiesų bus perkeliama Vokietijos brigada, yra nesusišnekėjimas, kilęs iš ne taip suprastos frazės, tvirtina premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, planas dėl to, jog Vokietijos kariai būtų dislokuoti Lietuvoje, nesikeičia ir šia linkme yra dirbama.

„Čia turbūt yra tokio nesusišnekėjimo dalykas, kai iš konteksto iškirptos tam tikros frazės – tiesiog gali būti padarytos klaidingos išvados“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Spalį Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

Kilus diskusijoms dėl tokių pareiškimų, vėliau ministras patikslino, jog kalbėjo apie situaciją, kol dar Lietuvoje nėra įrengta pakankamai infrastruktūros, jog būtų galima priimti pakankamai vokiečių karių, o galutinis šalies tikslas – nuolatinė jų dislokaciją.

Pasak I. Šimonytės, Lietuvoje lankantis Vokietijos gynybos ministrei jos kalbėjosi apie brigados persikėlimą į Lietuvą ir tam reikalingą infrastruktūrą.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad reikiamos infrastruktūros sukūrimas nėra darbas, atliekamas „per dvi savaites ar per du mėnesius“, nes norint priimti tokio dydžio pajėgumus turi būti įrengta „didelė, brangiai kainuojanti infrastruktūra“.

„Tas darbas vyksta, tas darbas yra derinamas taip pat ir su Vokietijos gynybos ministerija, bet jeigu mes kalbame apie dabar, tai yra vienaip, jeigu mes kalbame apie, tarkime, trejų metų laikotarpį, tada yra kitaip, nes jau tada didžiojo dalis infrastruktūros manau, kad tikrai bus sukurta ir parengta“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai galbūt čia nesusipratimo tokio iškilo iš skirtingo laiko juostos supratimo, bet mes laikomės nuomonės, kad tai, kas yra iš esmės sutarta prezidento ir Vokietijos kanclerio deklaruotame bendrame komunikate, mes pagal tą planą dirbame, judame pirmyn ir tą infrastruktūrą kursime per artimiausius dvejus metus ir būsime pasirengę priimti Lietuvoje brigados dydžio pajėgumus“, – teigė ji.

I. Šimonytė vis dėlto pripažino, jog dalis priekaištų krašto apsaugos ministrui, skambančių ir iš partijos kolegų konservatorių dėl komunikavimo apie brigados dislokavimą yra pagrįsti.

„Turbūt kad žodžiai yra svarbūs ir čia galbūt ne kaltinimai, o priekaištai labiau, sakyčiau. Tie priekaištai būna ir pagrįsti, kad kartais žmonės interpretuoja pasakymus galbūt ne visiškai taip, kaip yra – kad kažkas galbūt nusileido, rankas nuleido, kažko nesiekia ir neprašo, bet niekas nesikeičia ir tiktai dirbame ta pačia linkme, kuria dirbome nuo pat pradžių“, – tvirtino premjerė.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.

Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.

2022 11 03 09:13
Spausdinti