BNSEuropos Sąjungos taisyklėse nenumatyta galimybė europinėmis lėšomis finansuoti fizinio barjero prie išorinės Bendrijos sienos statybų, bet šį klausimą kelia Lietuva ir kai kurios kitos valstybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, šiuo metu ES finansuoja tik tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau „fizinio barjero finansavimo kol kas Europos Sąjungos institucijų dokumentuose nėra numatyta“.
„Bet tai nedraudžia Lietuvai ir bendramintėms valstybėms šį klausimą kelti. Projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.
Vyriausybei pirmadienį nustatė tvarką, kas ir kaip pasienyje su Baltarusija statys fizinį barjerą, skirtą užkirsti kelią neteisėtai migracijai.
Vyriausybės vadovė patvirtino, kad šiuo metu derybos dėl keturių metrų aukščio vielinės tvoros įrengimo finansavimo su Europos Sąjungos institucijomis nevyksta, ir tai tik yra „klausimas, kurį kelia Lietuva“.
„Manau, kad prie mūsų keliamo klausimo prisidės ir kitos valstybės. Turėjome šeštadienį susitikimą su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pirmininkais, išleidome bendrą pareiškimą, kuriame taip pat kalbame apie finansavimą išorinės sienos apsaugos“, – sakė premjerė.
Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad tvorą 508 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų.
Pasak premjerės, tvorą planuojama pastatyti per metus, bet galutiniai terminai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, „Epso-G“ atlikus rinkos žvalgytuves.
Ji pažymėjo, kad valstybinei energetikos įmonių grupei nekeliamas reikalavimas uždirbti pelno, bet tikimasi, kad tai suteiks užsakymų tiek Lietuvos, tiek užsienio rangovams, dalyvausiantiems konkursuose.
„Dabar orientacinis terminas yra maždaug metams. Bet reikia nepamiršti to, kad ir siena turi kelis rizikingumo ruožus. Tai, be jokios abejonės, prioritetas ir dabar teikiamas, ir toliau bus teikiamas tiems ruožams, kurie yra rizikingiausi, o jau mažesnės rizikos ruožai – atitinkamai paraleliai arba vėlesniu metu“, – sakė ji.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
