ES TarybaĮ Briuselį pirmadienio pavakare susirinkę ES šalių vadovai, regis, nesiruošia naktinėti sprendžiant, kam atiteks svarbiausi postai ES. Prezidentas Gitanas Nausėda irgi atrodė optimistiškai bei kartu įvertino kalbas, kad esą Lietuva vėluoja su savo komisaro pasiūlymu į naująją Europos Komisiją.
Netikėta ir netradiciška, bet dar prieš ES valstybių vadovams įsėdant į lėktuvus į Europos sostinę, regis, susitarimas dėl esminių ES institucijų vadovų buvo pasiektas: naujasis Europos Komisijos vadovas – iki šiol šį postą užėmusi vokietė Ursula von der Leyen, atstovaujanti Europos rinkimus laimėjusiai Europos liaudies partijai; naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas – buvęs Portugalijos premjeras António Costa nuo antros didžiausios EP partijos Socialistų ir demokratų; ES diplomatijos vadovė – Estijos premjerė Kaja Kallas, atstovaujanti trečiai didžiausiai liberalų frakcijai EP.
„Jeigu pavyks, gali visi suspėti iki futbolo rungtynių, – juokavo į Briuselį atvykęs prezidentas G. Nausėda, nors pridūrė, kad visko dar gali įvykti: – Ne vieną kartą taip yra buvę, kad, atrodytų, sutarimas yra, o paskui – vienas du ir trečias politikas, tuos pirmuosius du palaikantis, atsiranda ir diskusijos pakrypsta visiškai kita eiga.“
Vis dėlto, skirtingai nei kiti ES lyderių sprendimai, šiuo atveju nė viena šalis neturi veto teisės. Reikia tik kvalifikuotos daugumos – 15 iš 27 ES šalių narių, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. bloko gyventojų. Didžiosios ES šalys – Prancūzija ir Vokietija – palaiko šį postų pasidalijimą. Taip pat Lietuva.
Niekas dar nepasidalino. Tiesiog yra jaunų žmonių, kurie labai nekantrūs. Tiesa, tai yra tokia savybė, kuri ilgainiui praeina.
„Šiandien, sakyčiau, pasiektas neblogas geografinis balansas (...) ir atspindi ne tik partijų šeimas, bet tam tikrą geografinį, požiūrių balansą: tai Pietūs, viena Baltijos valstybės atstovė, taip pat U. von der Leyen tęstinumas yra, mano akimis žiūrint, patrauklus bruožas. Atrodytų, formuojasi nebloga komanda, ir tikiuosi, kad ilgai nevilkinant sprendimai bus priimti ir tada bus galima dėti taškus ant kitų „i“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kartu jis atmetė kalbas, kad Lietuva, neįvardydama savo kandidato į Europos komisarus, gali pavėluoti į svarbių postų dalybas.
„Niekas dar nepasidalino. Tiesiog yra jaunų žmonių, kurie labai nekantrūs. Tiesa, tai yra tokia savybė, kuri ilgainiui praeina. Kalbant apie tai, kas vyksta šiandien, – mes kalbame ne apie tai, kad kažkokios šalys kažką iškovojo, mes kalbame apie Europos partijų šeimas – tos, kurios suformuoja daugumą ir kurios pagal tam tikrą proporciją pasidalina ES postus. (...) Ir pagal dabartinį išsidėstymą tokia įvykių eiga, tokios kandidatūros atrodo labai logiškai“, – sakė prezidentas.
Žinia, ne tik Estija teikia K. Kallas į aukštą ES postą. Latvija taip pat siūlo jau trečiai kadencijai Europos Komisijoje buvusį premjerą Valdį Dombrovskį. Suomija pasiūlė buvusią ministrę ir europarlamentarę Henną Virkkunen. Lenkija esą irgi aktyviai įsitraukė į užkulisines derybas dėl posto jų komisarui. Dėl to dalis Lietuvos politikų ir apžvalgininkų baiminasi, kad savo kandidatūros nepaskelbusi Lietuvai liks su nelabai svarbiu portfeliu.
„Negalėčiau pasakyti, kad vėluojame, bet laikas tiksi ir reikia daryti sprendimus“, – pirmadienį Briuselyje teigė konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris laikomas pagrindiniu galimu Lietuvos kandidatu į Europos komisarus. Jis taip pat teigė, kad, matyt, premjerė su prezidentu kalbasi ne tik apie būsimą komisarą, bet ir apie Vyriausybės atnaujinimą – „diskusijų aprėptis yra tikrai plati“.
