FotobankasPrezidentas Gitanas Nausėda siūlo suburti mokslininkų kolektyvą, galintį teikti mokslu pagrįstas rekomendacijas tiek valdžios institucijoms dėl COVID-19 valdymo priemonių, tiek visuomenei, kaip ji turėtų elgtis.
„Labai svarbu sutelkti ir konsoliduoti mūsų mokslininkų pajėgas, šiandien pasaulyje kur kas didesnės sėkmės pasiekia tos valstybės, kurios remiasi ne politikų vizijomis, kurios dažnai būna labai ribotos, o specialistų konsultacijomis, išvadomis“, – antradienį žurnalistams po apsilankymo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre sakė šalies vadovas.
Anot jo, savo sričių specialistai teiktų rekomendacijas ne tik dėl infekcijos plitimo valdymo, bet ir dėl sprendimų kitose su tuo susijusiose srityse. „Jei reikia prezidento tarpininkavimo, pagaliau – jei reikia tokią specialistų instituciją sukurti prie Prezidentūros, mes esame pasirengę tą padaryti, įtraukiant ir kitų profesijų atstovus, nes klausimas yra kur kas kompleksiškesnis nei vien pandemijos medicininė pusė. Eina kalba ir apie ekonominę, socialinę reikalo pusę. Tikrai šitie dalykai turi būti koordinuojami“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad mokslininkų ir ekspertų nuomonė turi būti „vertinama ir gerbiama“. „Labai svarbu, kad rastume sutarimą specialistų lygiu ir kad specialistų nuomonė būtų gerbiama tų valdžios institucijų, kurios ir privalo įsiklausyti į ją. Deja, aš negaliu pasakyti, kad tai visada buvo realybė, nes mes kartais susidarome įspūdį, kad specialistų rekomendacijos kažkur vienu kanalu cirkuliuoja, tuo tarpu valdžios sprendimai yra tiesiog nukreipti į kasdieninę rutiną, į kasdieninius darbus, galbūt jie atrodo labai svarbūs, bet vis dėlto jie kartais stokoja elementaraus pagrįstumo“, – komentavo šalies vadovas.
Antradienį buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad griežtesnių priemonių valdžia nesiima ir dėl rinkimų. G. Nausėda teigė iš dalies pritariantis tokiam vertinimui ir pridūrė, kad konkrečios infekcijos valdymo priemonės turi būti įgyvendinamos laiku. „Galbūt iš dalies racijos tame ir yra, tačiau aš norėčiau, kad tokie dalykai priklausytų ne nuo rinkimų, o kad mes turėtume tam tikrą nuoseklią ir, dar kartą kartoju, moksliškai pagrįstą strategiją, ką mes darome“, – kalbėjo prezidentas.
Mokslininkai pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais bei nebijoti kitokių nuomonių. „Tikrai reikia atviros komunikacijos, nebijant galbūt į tą komunikaciją įtraukti žmones, kurie turi priešingą nuomonę. Dabar galbūt sakyčiau, kad norima komunikacijoje turėti žmones, kurie mąsto taip pat“, – komentavo jis.
M. Stankūnas teigė nemanantis, kad artimiausiu metu naujų koronaviruso atvejų kreivė mažės. Pasak jo, tą lemia ir vėstantys orai, dėl ko žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, ir specifinių infekcijos valdymo priemonių trūkumas. „Kad ta kreivė pasisuktų, turi būti tam tikri sprendimai. (...) Mes dabar su jumis kaukes turime, tai jos, kaip sakau, prilėtina automobilio greitį, bet nepakeičia automobilio krypties“, – komentavo LSMU profesorius.
Anot jo, šiuo metu būtina tiksliai identifikuoti rizikingiausias vietas ir joms taikyti konkrečias priemones. „Reikia įvertinti, kad būtent čia yra problema ar kad čia yra problema, kas bus, jei mes tą problemą pabandysime spręsti, kiek tai prisidės, kad viruso plitimas mažėtų. (...) Turime gana chirurgiškai žiūrėti, ką reikia padaryti, kad ta situacija pasikeistų“, – sakė M. Stankūnas.
Lietuvoje nuo praėjusios savaitės vidurio kasdien registruojama po daugiau nei 200 naujų COVID-19 atvejų. Per praėjusią parą patvirtinti 202 nauji susirgimai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
