FotobankasPrezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra.
Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota.
Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, o tai užtikrins, jog asignavimai šiai sričiai sieks 2,03 proc. BVP, teigiama pranešime.
Anot Prezidentūros, G. Skaistė ketvirtadienį pasirašė tai numatantį įsakymą.
Lietuvos biudžeto rodiklių įstatymas leidžia Finansų ministerijai pasiskolinti, siekiant užtikrinti, kad finansavimas gynybai nesiektų mažiau 2 proc. BVP.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gegužę paskelbtas šių metų prognozes, Lietuvos ekonomika augs greičiau nei spėta anksčiau, ir dėl to finansavimo gynybai santykis su BVP būtų sumažėjęs iki 1,99 procento.
Susitikime Prezidentūroje taip pat atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu krašto apsaugos sistemos finansavimas yra mažesnis, nei numatyta susitarimuose, kur užsibrėžtas siekis finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.
Iki šiol šių metų biudžete krašto apsaugai buvo numatyta beveik 1 mlrd. 28 mln. eurų.
Svarstydamas atnaujintą 2021 metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį taip pat pasiūlė Vyriausybei išlaidas krašto apsaugai padidinti 20,7 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
