Eitvydas Kinaitis/LRPPrezidentas Gitanas Nausėda – tarp nedaugelio politikų, kurie palaiko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją Vakarų valstybėms Ukrainoje vykdyti karines misijas.
„Misijų siuntimas į Ukrainos teritoriją – kaip idėją, aš ją pasveikinau“, – Lietuvos žurnalistams Prancūzijoje sakė G. Nausėda.
„Aš ir dabar laikausi, kad mes šią idėją turime svarstyti. Tik reikalas tas, kad geriausia būtų, jog mes visi vieningai sutartume dėl jos reikalingumo ir įvertintume labai gerai žvalgybines ir kitokias informacijas, kurias turime“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.
Pasak jo, svarbiausia, kad priimant sprendimus pagrindiniu motyvu netaptų siekis įtikti Kremliui.
„Jei mes pradėsime reaguoti taip, kad šitas nepatiks Putinui arba šitas sukels tą ar aną... Tada mes jokio sprendimo nepasieksime. Todėl vakar ir prezidentui (E. Macronui – ELTA) bei spaudai pasakiau: baikime sau braižyti raudonąsias linijas. Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame Putinui, kuris pradeda galvoti, kad esame lengvai nuspėjami ir jis gali mumis manipuliuoti“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Prezidento teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Baikime sau braižyti raudonąsias linijas. Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame Putinui, kuris pradeda galvoti, kad esame lengvai nuspėjami ir jis gali mumis manipuliuoti.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
Viešėdamas prancūzijoje G. Nausėda taip pat pareiškė, kad viešojoje erdvėje pasirodęs Rusijos užsienio reikalų ministerijos nepageidaujamų asmenų sąrašas yra teisingos Baltijos šalių užsienio politikos įvertinimas.
„Manau, kad tai yra mūsų teisingos užsienio politikos įvertinimas ir toks būtų mano atsakymas. Jeigu Rusiją nervina mūsų veiksmai, reiškia mes pasiekėme rezultatą“, – komentavo prezidentas.
„Atsakomieji veiksmai yra mūsų visų vienybė ir sprendimai dėl Ukrainos, tai yra geriausia „dovanėlė“, kurią mes galime padovanoti Kremliaus režimui“, – į klausimą, kokie bus atsakomieji veiksmai, atsakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė atvykti 347 piliečiams iš Baltijos šalių. Tarp jų atsidūrė šalių premjerai, ministrai, parlamentarai, visuomenės veikėjai bei žurnalistai.
Nuo šiol į Rusiją nebegalės atvykti Estijos premjerė Kaja Kallas ir jos kolegė iš Latvijos Evika Siliņa, Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Arturas Krišjanis Karinšas, Gabrielius Landsbergis ir Margusas Tsakhna.
Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija, šių sankcijų priežastimi tapo „aktyvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos lobizmas, kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, rusakalbių gyventojų engimas, barbariška masinio paminklų kariams išvaduotojams griovimo kampanija ir pastangos perrašyti istoriją“.
