Po pernai įvykusių rinkimų atrodė, kad pokyčiai netruks pasiekti visas visuomenės gyvenimo sritis, tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir chaosas reformų prasme jau kelia nerimą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.

Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą.

Šalies vadovė teigė, jog politinė atsakomybė yra ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą: „Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“.

Imituojamos reformos

Prezidentė teigė, kad dabartinė švietimo reforma jai primena imitaciją. Šalies vadovė sakė, jog nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu, o jis yra emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis.

Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema.

„Neapibrėžtumas ir chaosas, koks matosi dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, - pridūrė ji.

Auksinis „šešėlis“

Prezidentė kritikuoja valdančiuosius politikus, kad jie nepakankamai stengiasi kovoti su korupcija. „Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją“, – Seime skaitydama metinį pranešimą sakė D. Grybauskaitė. Anot jos, šalyje turėtų įsigalėti visuotinis nepakantumas korupcijai, kai valstybės pinigai būtų naudojami svarbiems tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams.

Neleisti, aptverti ir drausti

„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį“, – ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mūsų užduotis – ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs, o tik gilės“, – pridūrė šalies vadovė. Seimas praėjusią savaitę gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti – nuo 2020-ųjų.

Priemonių nepagrįstumas

Socialinė atskirtis kelia grėsmę valstybės stabilumui, tačiau mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, nepadidins socialinio teisingumo, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui panaikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą, sakė D.Grybauskaitė.

Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą.

„Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių“, – pridūrė ji. Jos teigimu, neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija, o stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją. „Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime ir mes visi. Nes jie ir toliau balsuos kojomis“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Atsakomybė yra stumdoma

Šalies prezidentė kartoja, jog priimdami naują Darbo kodeksą, valdantieji, per rinkimus žadėję subalansuoti darbo santykius, vengė politinės atsakomybės ir ją permetė Trišalei tarybai. „Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau“, – sakė D.Grybauskaitė.

Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę.

Liberalesnis kodeksas buvo priimtas pernai birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos. Tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, kodeksas buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti antrąkart pataisytas. Prezidentūros skaičiavimais, Seimas atsižvelgė į į 18 iš 22, arba daugiau kaip 80 proc. prezidentės pastabų, kurias ji buvo nurodžiusi dar pernai.

Perversmas vaistų rinkoje

„Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus“, – tvirtino valstybės vadovė. „Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – kalbėjo prezidentė. Vyriausybė balandžio pabaigoje įtvirtino reikalavimą, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai nebūtų brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su referencinėmis šalimis. Dabar valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar per 50 mln. eurų.

Grėsmės saugumui

Pasaulis aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kyla mūsų regione dėl Karaliaučiaus srities militarizavimo, pratybų „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusios Astravo atominės jėgainės, sako prezidentė. „Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, – metiniame pranešime teigė prezidentė.

Nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.

Ji taip pat įvardijo, kad šiemet Lietuva sulaukė „istorinio palaikymo“ iš NATO sąjungininkų, kuomet buvo dislokuotas batalionas, kurį sudaro 7 valstybių kariai, įskaitant Jungtines Valstijas. Tačiau ji pažymi, kad nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos. D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva ir pati prisideda prie saugumo užtikrinimo būdama strategine Ukrainos ir Gruzijos partnere, talkindama kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaudama „globalioje antiteroristinėje koalicijoje“. Ji taip pasisakė už didesnę Europos šalių integraciją, kuri „gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje“, o narystė ES, anot jos, yra „garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę“.

Dirva populizmui

Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos, o išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaitydama metinį pranešimą Seime ji pažymėjo, kad dabar pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones, ir su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse politinei sistemai prasideda naujų galimybių laikotarpis.

Uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams.

„Su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis. Uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams. Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario nejuda ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones“, – Seime kalbėjo šalies vadovė. Anot jos, politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas. „Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos. Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių bei socialinių grėsmių nebus stipresnis nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities“, – pabrėžė prezidentė. Inovacijos ir kvalifikuoti žmonės tampa skiriamuoju Lietuvos ženklu – D.Grybauskaitė

Skiriamasis ženklas

Taip pat šalies vadovė ragino neatidėlioti svarbių sprendimų ir pažymėjo, kad inovacijos lems šalies ekonomikos perspektyvą, todėl jų plėtrai reikia didesnių paskatų. „Gyvename finansiškai ir ekonomiškai stabilioje šalyje, esame konkurencingi, investicijų sausra kol kas aplenkė Lietuvą. Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Bet nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – ar inovacijų ir inovatorių Lietuva ar tiesiog ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas“, – kalbėjo prezidentė.

Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje.

„Vienbalsiai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, todėl nepadėkime jų į stalčių, paverskime gyvu dokumentu. Neleiskime merdėti ir inovacijų slėniams, į kuriuos jau investavome europinius milijardus, tokio srauto daugiau jau nebus“, – sakė D.Grybauskaitė. Prezidentė taip pat skatino nukreipti šalies investicijas į technologinį atsinaujinimą. Ji pažymėjo, kad lietuviški lazeriai gali būti rasti jau 90-yje iš 100 geriausių pasaulio universitetų, o birželį Lietuvos tapimas Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nare reiškia, kad pasaulis pastebi, pasitiki ir vertina šalies moksliniu potencialu. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.