Vieni prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vertina kaip kritiką, kiti – kaip įvardintus lūkesčius. Vis dėl to sutinkama, kad išsakytos mintys nenusutebino, nors ir atkreipė dėmesį į svarbiausius trūkumus.

Politologų vertinimu, prezidentė itin susitelkė į vidaus problemas, socialinius klausimus, akcentuodama tai, kas svarbu visuomenei, tačiau mažai dėmesio skirdama užsienio politikai ir gynybai. „Iš esmės tai vienas iš kritiškiausių pasisakymų valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei šios koalicijos kontekste. (...) Kritinis požiūris ypač išryškintas nuo pat pradžių ir nemanau, kad valdančiajai koalicijai būtų dėl ko labai džiaugtis“, – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas, kuris teigė pasigedęs pranešime daugiau teigiamų aspektų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius atkreipė dėmesį, kad aštri kritika girdima netrukus po valdančiųjų patikinimų turint šalies vadovės palaikymą. „Labai griežtai valstiečius kritikuoja, nepaisant to, kad dar prieš kelias dienas patys valstiečių vadovai sakė, kad mes turime prezidentės palaikymą“, – sakė K.Girnius. VU TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis pastebėjo, kad iki šiol valdantieji stengėsi nekonfliktuoti su prezidente ir derino savo pozicijas. Tiek jis, tiek kiti politologai neprognozavo, kaip griežtas prezidentės tonas galėtų pakeisti santykius tarp valdančiųjų ir D.Grybauskaitės.

Man būtų labai keista, jeigu šis pranešimas lemtų tai, kad valdančioji dauguma, „valstiečių“ vadovybė pradėtų eiti į atvirą konfliktą su prezidente. Nemanau, kad jiems ir politiškai tai išeitų į naudą.

„Man būtų labai keista, jeigu šis pranešimas lemtų tai, kad valdančioji dauguma, „valstiečių“ vadovybė pradėtų eiti į atvirą konfliktą su prezidente. Nemanau, kad jiems ir politiškai tai išeitų į naudą“, – pastebėjo politologas. Jo vertinimu, nepaisant išsakytų priekaištų, galima įžvelgti ir vilties aspektą ir tai, jog „prezidentė nėra visiškai nusivylusi ir galima dar kažką padaryti su šiuo Seimu“.

Mažai dėmesio ekonominiam vertinimui

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. „Šiemet truputį mažoka to ekonominio vertinimo, mokesčių reforma nepaliesta praktiškai“, – teigė investuotojų atstovė.

Šiemet truputį mažoka to ekonominio vertinimo, mokesčių reforma nepaliesta praktiškai.

Tačiau, pasak R. Skyrienės, prezidentė akcentavo, kad Lietuvoje trūksta reformų, teisingai kritikavo bandymą permesti atsakomybę arba vykdant reformas koncentruotis ne į darbą, bet į turto perskirstymą. „Man visoje kalboje yra praeinanti gija, kad reikia gyvybiškai svarbių reformų ir kad politinės valios stoka tampa rimta problema. Taip kalbant ir apie Darbo kodeksą, dėl delegavimo Trišalei tarybai, ir dėl švietimo reformos, kad vietoj tikrai kokybiškos reformos, kurios, kaip sakė, gyvybiškai Lietuvai reikia, tampa turto dalybomis, perskirstymu ir panašiai, kam visiškai pritariu“, – aiškino R. Skyrienė. Anot jos, svarbus ir teiginys, kad politinėse partijose trūksta kokybiškų narių, galinčių siūlyti veiksmingas reformas. „Galbūt pirmą kartą išgirdau tokį dalyką – apie partijų kokybę, kad visgi atėjo laikas partijoms galvoti, kaip turėti kokybiškus narius ir investuoti į tuos žmones, nes aiškiai matoma, kad trūksta kompetencijų ir žinių, todėl, turbūt, reformos ir nevyksta. Ne tai, kad politinės valios stoka, bet daugiau yra nežinojimo“, – BNS teigė investuotojų atstovė.

Pasigedo siūlymų

Dar prieš pusmetį palaikiusi valdančiąją koaliciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę ir dabar kritikuoja švietimo ir kai kurias kitas valdžios įgyvendinamas reformas, sako SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. „Sakyčiau, kad pasikeitė prezidentės laikysena valdančiosios koalicijos atžvilgiu. Prisimenu, kad prieš kokius 6 mėnesius avansu buvo išreikštas tam tikras palaikymas tam, ką numato daryti valdančiosios partijos, bet šiuo metu akivaizdžiai matyti, kad tas avansas yra išnaudotas ir prezidentė nedviprasmiškai kritikuoja kai kurias reformas, kurios buvo pasiūlytos“, – BNS sakė G.Nausėda. Anot jo, daugiausiai kritikos ketvirtadienį skaitytame D.Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta švietimo reformai. „Prezidentės manymu, švietimo reforma neartėja prie galutinio tikslo, kuris turėtų būti švietimo kokybės gerinimas. Kol kas tai, kas buvo pasiūlyta aukštojo mokslo srityje, dar kelia abejonių. Prezidentei susidarė įspūdis ir, ko gero, nemažai visuomenės daliai susidarė įspūdis, kad tas konsolidavimas numatytas vykdyti mechaniškai. Kadangi Lietuvoje visada visi yra įtarūs, kyla abejonių dėl paprasčiausio nekilnojamojo turto, kurio yra nemažai aukštosiose mokyklose, parceliavimo, skirstymo ir pardavimo“, – sakė SEB banko ekonomistas. Jo teigimu, prezidentė labai nesukritikavo valdančiųjų pasiūlytų mokesčių pakeitimų, tačiau pabrėžė, kad jie turėtų būti orientuoti į pagrindinius tikslus – socialinės atskirties mažinimą bei investicinio šalies patrauklumo bei verslo konkurencingumo didinimą.

Ji daugiau kritikavo nei siūlė sprendimus, kurie pakeistų ar būtų alternatyvūs dabartinės valdančiosios koalicijos sprendimams.

„Daugelis klausimų, kurie buvo paliesti šių metų pranešime – socialinio teisingumo, emigracijos ir kiti labiausiai siejasi su ekonomika, todėl būčiau norėjęs didesnio prezidentės matymo, kaip turėtų atrodyti ekonominė politika. Ji daugiau kritikavo nei siūlė sprendimus, kurie pakeistų ar būtų alternatyvūs dabartinės valdančiosios koalicijos sprendimams“, – sakė G.Nausėda.

Vertina išsakytus lūkesčius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis sako prezidentės metiniame pranešime išgirdęs ne kritiką, o išsakytus lūkesčius. „Vertinu kaip apžvalgą už praėjusius metus, viltis tam tikras išsakytas, tikėjimą, kas turi būti padaryta šitos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą sakė S.Skvernelis. Klausiamas, kaip vertina prezidentės išsakytą kritiką dėl sumaišties valstybės valdyme, reformų neapibrėžtumo, premjeras sakė nemanantis, kad tai buvo kritika konkrečiai Vyriausybei.

Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norim pasiekti rezultatų, turim sutelktai dirbti.

„Mūsų Vyriausybei buvo lemta pajudinti daugiau nei du dešimtmečius nespręstas problemas, jei paimtume tą patį švietimą, turbūt niekas netrukdė tuos procesus pradėti ir prieš dvejus metus, ir prieš dešimt metų, bet niekas nebuvo padaryta. Kai mes priėjom prie kritinės situacijos, mes irgi galėtume imituoti nieko neveikimą, bet ėmėmės teisingų žingsnių, (švietimo) reforma pradėta, teisinga kryptis, orientuota į kokybę, ne į tinklą, kaip akcentuojama. Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norim pasiekti rezultatų, turim sutelktai dirbti“, – kalbėjo S.Skvernelis. Jis taip pat sakė, kad Vyriausybė įgyvendins savo programą, ir „tie darbai, kurie buvo numatyti, (yra) padaryti arba pradėti daryti“. „Mes kryptingai dirbame ir palaikome viltį, kurią žmonės suteikė daugiau nei prieš pusę metų pasitikėdami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Trūksta palaikymo

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia gerbiąs prezidentės kritiką, bet pabrėžia, kad ir „valstiečiai“, ir valstybės vadovė vienodai supranta tai, kas turi būti padaryta. Jis teigė, kad „valstiečių“ iniciatyvos Seime ne visada sulaukia reikiamo palaikymo, todėl sunku sprendimus priimti greitai.

Kai kuriais klausimais jaučiamės kaip mažumos frakcija, kaip mažumos Vyriausybė.

„Kai kuriais klausimais jaučiamės kaip mažumos frakcija, kaip mažumos Vyriausybė. Buvo prezidentės paminėta miškų reforma. Šitoje situacijoje niekaip neturime paramos iš savo kolegų. Galbūt per mažai šnekėjomės, bet dar kartą ir dar kartą kalbėsime. Bet jeigu opozicija mato taip pat, kaip prezidentė, tik kažkuriai iš frakcijų reikia mus paremti, mums užtektų balsų. Mes tos reformos norime, mes visi iki vieno balsavome, bet mums trūksta balsų. Mes turime 58 balsus, mes neturime 71“, – sakė jis. Pasak LVŽS pirmininko, D.Grybauskaitės kvietimą išjudinti permainų ledlaužį turėtų išgirsti ne tik valdantieji, bet ir opozicija. „Kita vertus, labai svarbu, kad ir mūsų koalicijos partneriai, ir opozicija išgirstų tai, kas buvo pasakyta, nes mes vieni priimti sprendimų negalime. Mums dažnai tenka ieškoti paramos ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir opozicijos, kartais jos išvis neįmanoma rasti“, – skundėsi valdančiosios partijos lyderis.

Kritiką vadina taiklia

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vadina „stipriu ir taikliu“ ir atkreipia dėmesį į jos išsakytą kritiką dėl Vyriausybės reformų vykdymo skubotumo.

Prezidentės pranešimas yra stiprus ir taiklus, nes kai kurie momentai yra labai taikliai pagauti, pirmiausia, kad demokratijos suteikta galia negalima piktnaudžiauti negerbiant laisvosios visuomenės pažiūrų ir poreikių.

„Prezidentės pranešimas yra stiprus ir taiklus, nes kai kurie momentai yra labai taikliai pagauti, pirmiausia, kad demokratijos suteikta galia negalima piktnaudžiauti negerbiant laisvosios visuomenės pažiūrų ir poreikių. Plačiąja prasme – tiek kalbant tiek apie alkoholio ribojimus, tiek apie universitetų imperatyvų jungimą „nuleidžiant“ iš viršaus ir nesitariant su akademinėmis bendruomenėmis“, – BNS teigė G.Paluckas. Anot jo, pirmieji koalicijos metai suteikia galimybę taisyti daug dalykų ir primena siūlęs pagerinti darbo kokybę visus Vyriausybės planus pirmiausia aptariant koalicijoje ir sulaukti politinio palaikymo, „o ne kelti chaosą“. „Nudžiugino, kad prezidentė įvardijo, kad partijos, persitvarkiusios, atsikračiusios korupcijos ir nomenklatūros šleifo vis tiktai yra demokratijos stuburas, nes įvairūs populistiniai, vienadieniai ar vienmečiai dariniai, augantys nuolat, atvirkščiai – mažina valstybės valdymo kompetenciją ir profesionalumą. Tai – didžiulė užduotis ir partijoms, suformuota prezidentės pranešime, sparčiau eiti permainų keliu, kad būtų užtikrinti sklandūs, pasverti ir produktyvūs pokyčiai, taip laukti mūsų valstybėje“, – teigė G.Paluckas Prezidentė metiniame pranešime išsakė kritikos dėl valdančiųjų politinės atsakomybės stokos priimant Darbo kodekso pakeitimus permetant atsakomybę Trišalei tarybai, taip pat dėl švietimo reformos neapibrėžtumo ir chaoso sakydama, kad tai „panašu į reformos imitaciją“.

Misija pasiteisino

Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako suprantanti, kodėl yra kritikuojamas sprendimas politinę atsakomybę perduoti Trišalei tarybai, bet tai, anot jos, išėjo tik į naudą. „Ji atkreipė dėmesį į iškreiptą politinį procesą, kai buvo priimamas Darbo kodeksas. Su tuo galima absoliučiai sutikti. Ir praėjusi Vyriausybė, ir iš dalies ši tarnauja verslui. Tą reikia pripažinti. Tas permetimas atsakomybės buvo visuomeninei struktūrai. Manau, kad su tuo procesu mes susitvarkėme ir jeigu toliau tie procesai eis tokiu būdu, tai Lietuva tik laimės“, – BNS tvirtino G.Gruzdienė, komentuodama Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą.

Manau, kad su tuo procesu mes susitvarkėme ir jeigu toliau tie procesai eis tokiu būdu, tai Lietuva tik laimės.

Ji teigė, kad šalies vadovės metiniame pranešime pasigedo didesnio dėmesio darbo užmokesčio politikai ir emigracijos mažinimui. „Aš pasigedau aiškesnio pasakymo apie pajamas ir darbo užmokesčio politiką. Užmokesčio politika bus labai svarbi dabar. (...) Daugiau galbūt kalbėti apie tą emigraciją. Jeigu mums pavyks gerai padaryti darbo užmokesčio politiką, tai ji lems ir emigraciją. Tai labai susiję dalykai“, – kalbėjo G.Gruzdienė. Ji pridūrė, kad D.Grybauskaitė nepateikė jokių didelių staigmenų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.