Julius Kalinskas/ELTAPrezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) įsivėlus į ginčus dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimo, valdantieji neatmeta galimybės kreiptis Konstitucinį Teismą (KT). Seimo daugumai priklausančių politikų teigimu, prezidento Gitano Nausėdos, jo patarėjų argumentai bei mesti kaltinimai dėl įstrigusio ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo ne tik peržengia politinės etikos, bet, veikiausiai, ir tas ribas, kurias šalies vadovui numato Konstitucija.
„Aš tikrai matau čia konstitucinį klausimą“, – Eltai sakė E. Gentvilas, komentuodamas vis aštrėjantį Prezidentūros ir Vyriausybės ginčą dėl ambasadoriaus paskyrimo.
Politiko teigimu, akivaizdu, kad šioje istorijoje neteisus yra prezidentas, kuris be aiškių argumentų užsispyrė nepritarti ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlomiems kandidatams į ambasados Varšuvoje vadovus.
„Konstituciškai neturėtų būti taip, kad užsispirti ir nieko neprileidi vien dėl to, kad kažkas nepatinka. Konstituciniu požiūriu čia yra kažkas nesuderinamo“, – sakė liberalas, pažymėdamas, kad prezidento patarėjų komentarai apie situaciją tik sustiprina įspūdį, jog Prezidentūra ambasadorių klausimu atitrūko nuo Konstitucijoje nubrėžtos orbitos.
„Ypač kai Skaisgirytė pašnekėjo, kad esą prezidentas dabar tiesiogiai su Duda susiskambina ir kad dėl to nėra didelės problemos. Kaip sakoma: soriukas. Vos neatsisėdau. Kas čia per nesąmonė? Kam tada iš viso reikalingas diplomatinis korpusas, jei prezidentas pasiskambina ir kartą per mėnesį susitikęs išsprendžia valstybės reikalus. Tai keistas požiūris į Konstituciją“, – stebėjosi E. Gentvilas.
Todėl, svarstė jis, nenormaliu virtusį diplomatų paskyrimo procesą galėtų įvertinti KT. Tereikia, pažymėjo politikas, surasti pagrindą kreipimuisi.
„Gal galima atrasti kokį aktą, kurio konstitucingumą galėtų patvirtinti Konstitucinis Teismas. Iš to išplauktų, ar kurio nors veiksmais nėra pažeidžiama Konstitucija: Gabrieliaus Landsbergio, Užsienio reikalų ministerijos ar prezidento“, – sakė E. Gentvilas.
Panašiai apie tokią galimybę kalba ir kiti valdančiajai daugumai priklausantys politikai. Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis taip pat įsitikinęs, kad prezidento G. Nausėdos pozicija nesuderinama su pagrindiniu šalies dokumentu.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija nors ir lakoniškai, bet aiškiai nurodo, kaip turėtų būti skiriami ambasadoriai“, – Eltai teigė parlamentaras.
Jam antrina ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Reikia pasvarstyti, padiskutuoti kaip būtų galima procesą įvertinti ir jį padaryti aiškesniu, kad pilkosios zonos sumažėtų“, – sakė ji, pridurdama, kad dabartinė Prezidentūros retorika tik diskredituoja pačią instituciją.
„Kai sakoma, kad čia kažkokios „valstybininkų“ rankos kyšo... Tai nerimta ir tokia diskredituoja pačią Prezidentūrą. Pasakykite tikslią priežastį: kas jums patinka ir kas nepatinka?“ – retoriškai kreipdamasi į Prezidentūrą apibendrino konservatorė.
Antra savaitė netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje
Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
