Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


PREZIDENTŪRA
Prezidento patarėjas: būtina vėl svarstyti apie PVM lengvatą šildymui, didinti kompensaciją už elektrą ir NPD
BNS
BNS foto
Pinigai.

Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti šiuos išteklius, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. Be to, reikėtų iš naujo skirti PVM lengvatas šildymui, o nuo kitų metų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti bent 100 eurų.

„Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų. Šiandien mes matome, kad tai tikrai neatitinka to tikslo, nes kainos yra aukštesnės, dėl to ir patį kompensavimo dydį, tuos devynis centus, reikia didinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Augustinavičius.

Siekdama sumažinti gyventojų išlaidas brangstančiai elektrai ir dujoms, valdžia nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams pusę metų moka kompensacijas. Už elektrą valstybė dengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus. Subsidija už dujas siekia iki 54 centų.

Pasak V. Augustinavičiaus, būtina svarstyti pratęsti kompensacijas už elektrą ir dujas ir kitais metais.

„Kadangi energijos kainos vis dar yra pakankamai aukštos, dujų, elektros infliacija, pavyzdžiui, liepos mėnesį yra 60 procentų ir daugiau, palyginti su praėjusiais metais, tai, be abejo, elektros ir dujų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tai, tiesiog, būtina daryti“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, siekiant skatinti energijos taupymą, naujas kompensacijas būtų galima susieti su elektros suvartojimo rodikliais.

„Labai svarbu atsižvelgti, ką ir Europos Komisija pastoviai akcentuoja, kad reikia taupyti energiją. Dėl to atnaujintas elektros kainų kompensavimo mechanizmas galėtų būti puikus instrumentas, apimantis ir taupymo paskatas, jeigu būtų numatyta, kad kompensavimas galiotų iki tam tikrų elektros suvartojimo normatyvų“, – sakė V. Augustinavičius.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomas vienos laiko zonos planų su fiksuota kaina tarifas dabar svyruoja apie 42–56 centus (su 9 centų kompensacija – apie 33–47 centus). Birželio pabaigoje, kai nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti dauguma antrojo etapo vartotojų, kainos siekė apie 32-38 centus (be kompensacijos).

Būtina vėl svarstyti PVM lengvatą šildymui

Augant dujų ir elektros kainoms, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui turėtų būti vienas pirmųjų rudenį spręstinų klausimų, įsitikinęs V. Augustinavičius.

„Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą. Dabar PVM kompensacija galiojo iki balandžio mėnesio – praėjusiam šildymo sezonui, naujam ji yra nepratęsta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Augustinavičius.

„Tai turbūt turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų, kaip bus su PVM kompensacija už centrinį šildymą naujam šildymo sezonui, turint omenyje, kad dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta“, – pridūrė jis.

Pavasarį Seimas pritarė atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos. Taikyti nulinį PVM naujam šildymo sezonui pavasario sesijos pabaigoje jos parengtame antiinfliacinių priemonių plane siūlė ir opozicija.

NPD reikėtų didinti bent 100 eurų

NPD nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako prezidento patarėjas.

„Jeigu pagal suderėtą formulę, – be abejo, susitarimų dar nėra – minimali alga turėtų didėti apie 18-19 proc., tai tokiu atveju NPD kitais metais turėtų išaugti ne mažiau kaip 100 eurų – nuo 540 iki 640 eurų“, – teigė V. Augustinavičius.

Pasak jo, „strateginis“ Lietuvos tikslas yra prilyginti NPD minimaliai algai (MMA), tačiau klausimas – per kurį laikotarpį.

„Paskutiniu metu socialiniams partneriams diskutuojant dėl MMA įsivyravo tikrai racionali kryptis, kad NPD turėtų didėti ne mažiau nei auga minimali alga ar net sparčiau, kad tas prisivijimas įvyktų, nes niekada NPD neprisivys minimalios algos, jeigu NPD neaugs šiek tiek sparčiau nei minimali alga“, – sakė patarėjas.

Opozicija birželį siūlė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl NPD prilyginimo MMA – jos numatė NPD nykimo formulę, tačiau Seimas tam nepritarė.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą. Trišalė taryba birželį nutarė diskutuoti toliau – dėl MMA apskaičiavimo formulės, NPD prilyginimo MMA toliau diskutuos tarybos Darbo ginčų komisija.

Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

2022 08 11 09:33
Spausdinti