Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


REGIONO GYNYBA
Prezidento patarėjas K. Budrys: Suvalkų koridoriaus gynybai nėra jokio teisinio apribojimo
BNS ir IQ
Marius Morkevičius/ELTA
Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio apribojimo.

Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta.

„Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes. Tai darbas dirbamas ties šia kryptimi, nes tai yra tiesiogiai susiję. Kitas klausimas būtų, jei lenkai mūsų negintų, kaip mes apgintume Suvalkų koridorių ir mes nueitume į tas detales. Suvalkų koridorius yra mūsų gynybos ir konkretaus planavimo darbotvarkėje“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.

„Šioje vietoje nėra teisinių apribojimų visus tuos planus nusimatyti“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budrio, kalbant apie Lenkijos pagalbą Lietuvai užpuolimo atveju, reikia atskirti Suvalkų koridoriaus gynybą ir planavimo niuansus.

„Suvalkų gynyba yra prezidento nuolatinio darbo objektas, ar kalbantis su prezidentu Duda, ar imantis iniciatyvų organizuoti pajėgų judėjimą tarp sienų tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – pasakojo šalies vadovo patarėjas.

Anot jo, tiek prieš NATO viršūnių susitikimą vykusios bendros Lietuvos ir Lenkijos karių pratybomis, tiek šiomis dienomis vykstančiomis pratybomis siekiama kuo dažnesnio Lenkijos pajėgų judėjimo per sieną, numatant bendras operacijas ir sąlygas, kur abiejų šalių kariai galėtų kartu veikti.

„Taikos metu kalbame apie pratybas, krizės metu kalbame apie hibridines situacijas, kaip jas atsakysime, ar (kaip atsakysime – BNS) karo metu“, – sakė K. Budrys.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.

„Ne visi šio debato aspektai yra teigiami, ypač, kur mes kvestionuojame savo kaimynus. Išvis, Lietuvoje galime jausti tokio pasileidimo link kvestionavimo, tai mes Vokietijos sąjungininkus kvestionuojam, vieną kaimyną, kitą kaimyną, JAV pakvestionuojam. Pats iš savęs šitas dalykas nieko nekuria ir nieko papildomai nedaro, neatsakant į kitus klausimus“, – kalbėjo K. Budrys.

„Ne kiek paneiginėjant kiekvieną punktą, kiek matant didesnį paveikslą, matant kryptis, kur mes dirbame su sąjungininkais“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis premjerės teiginius patvirtino. Tiek jis, tiek I. Šimonytė neatmetė galimybės numatyti dvišalius politinius susitarimus dėl gynybos – tai neprieštarautų NATO sutarčiai bei kariniams planams. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.

Lietuvoje pirmadienį viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001 m., po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

2024 03 05 09:02
Spausdinti