Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gruodžio 8 d.


RUSIJA
Prezidentūra: į Lietuvą perkeliamos IT įmonės iš Rusijos kelia rizikų
BNS
Pexels

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

„Neslėpsiu, anksčiau buvo daug skepsio iš mūsų šalies žvalgybos bendruomenės į strateginius sektorius, veikiančius Rusijoje, – IT sektorius vienas iš tokių, nes juos nuo iki kontroliuoja FSB – jų saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį LRT teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Mes čia daug iliuzijų neturime, kad ten laisvai gali veikti įmonės, nekontroliuojamos jų saugumo struktūrų ir nevykdančios užduočių, kai joms to reikia“, – pridūrė K. Budrys.

Kita vertus, pasak jo, dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuojančius atvykti tūkstančius IT specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos reikia žiūrėti ne į kaip galimybę pasipildyti šalies rinką trūkstamų profesijų. K. Budrys pabrėžia, kad Vakarų įmonėms, investavusioms Rusijoje ir ten nutraukusioms veiklą, reikia sudaryti sąlygas investuoti Lietuvoje.

„Taikydami sankcijas Rusijai, ribojimus išduoti vizas Rusijos piliečiams neturėtume į tai žiūrėti kaip į galimybę pasipildyti mums trūkstamas tam tikras profesijas – IT specialistus. Santykis vis dėl turėtų būti su įmonėmis, kurios yra investavusios Rusijoje ir joje nutraukė veiklą reaguodamos į agresiją prieš Ukrainą ir toms įmonėms reikėtų sudaryti sąlygas tęsti savo veiklą Lietuvoje ir čia investuoti“, – sakė K. Budrys.

„Vienas iš sankcijų uždavinių yra, kad jie savo politines vadovybes spaustų, karą sustabdytų, o ne susirinkę lagaminėlius mautų į Vakarus“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai paskelbė, jog dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai IT specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.

Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimų narių. Pernai Seimas pakeitė įstatymus, kad būtų palengvinta įmonių relokacija iš trečiųjų šalių ir supaprastintas jų darbuotojų bei šeimos narių persikėlimas.

Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva laukia naujos įmonių persikėlimo į šalį bangos, nes tarptautinis verslas nori kuo greičiau palikti Rusiją ir Baltarusiją. Kai kurios Ukrainos įmonės taip pat domisi galimybe perkelti įmonių veiklą arba dalį darbuotojų dėl jų saugumo į Lietuvą laikinai, kol baigsis karas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 03 24 09:42
Spausdinti